Š.m. birželio 12-15 d. Jurbarke vyko tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas ŠIAURĖS VASARA. RAŠYTOJAS IR MAIŠTAS, kuriame dalyvavau ir aš – skaičiau prieš rimtąją kultūrą nukreiptą pranešimą „Kaip veikia hegemoninės kultūros gaminimo mašina ir kaip ją sugadinti?”. Kaip tik mano pranešimo metu konferencijų salėje pasirodė du nežinomi, angliškai kalbantys kultūros teroristai, kurie nutraukė oficialią forumo programą ir gerokai praskaidrino nykią salės atmosferą. Kvaksėdami, švilpdami, keldami triukšmą barškynėmis ir skanduodami „Fuck you", jie išmėtė agitacinius lapelius, nukreiptus prieš autoritarinę kultūrą ir literatūrą.Tiesą sakant, jų atakos metu iš pradžių nesusigaudžiau, kas vyksta, ir pamaniau, kad tokį anarchistinį išpuolį surengė oficiozinės literatūros apologetai – Laimantas Jonušys ar Andrius Jakučiūnas. Ir tik perskaitęs ant salės grindų besimėtančius lapelius, supratau, kad šie kultūros teroristai – MŪSIŠKIAI. Įtariu, kad atakos taikiniu mane (o ne, pavyzdžiui, Jūratę Baranovą ar Laimantą Jonušį) jie pasirinko per klaidą – manydami, kad paskutinis kalbėtojas būtinai bus koks nors literatūros isteblišmento atstovas.
Gerą pamoką gavau ir aš. Pasižadu daugiau nebedalyvauti jokiame oficialiame valstybinės kultūros renginyje. Nebent kitoje barikadų pusėje, kurioje kovoja niekam nežinomi literatūros partizanai, įžūliais išpuoliais terorizuojantys nuobodžią akademinę rimtį.
Darius Pocevičius
2008.06.18
{denvideo http://www.youtube.com/watch?v=mUEsA4j3TaQ}
Yra tik viena
literatūros istorija –
valdžios aptarnavimo
istorija.
Yra tik viena estetika,
vienas literatūros
supratimas,
viena literatūros prasmė,
vienas principas,
viena galia –
kurti autoritetus,
priespaudą,
išnaudojimą,
neteisybę, grandines.
Yra tik viena
literatūros tiesa,
vienas jos virsmas,
viena paslaptis –
siekis prijaukinti.
Yra tik vienas
metodas, vienas būdas,
vienas apdaras, vienas priesakas,
viena taisyklė, viena mintis,
vienas savaimingumas –
steigti visų įmanomų pavidalų
prievartos santykius.
Yra tik vienas paprastumas,
vienas sudėtingumas,
vienas akcentas,
vienas kelias, viena vizija,
viena tradicija,
vienas standartas –
lenktis viršininkams
ir jų turtui.
Yra tik viena priežastis,
viena pozicija, viena svarba,
viena technika –
vengti konflikto su
nusistovėjusia tvarka ir
vogti iš elgetos lėkštės.
Yra tik vienas
literatūros priešas,
vienas literatūros užgaulumas,
viena literatūros grėsmė,
viena literatūros kaltė –
nebūti viršininkų pusėje,
nesusilieti su galios valdytojais.
Yra tik vienas dalykas,
kurį gali pasakyti literatūra,
vienas dalykas,
kurį galima sušnabždėti,
vienas dalykas,
kurį galima surikti –
tegyvuoja karalius!
(vertė Gediminas Pulokas)
