Šeštadienį, rugsėjo 27, 7 val. vakaro, aš perskaičiau tekstą, kuriame prisižadėjau jokiais būdais neatlikinėti karinės tarnybos. Deklaracija buvo perskaityta Sultanahmete (istoriniame Stambulo centre) prie šeicho Bedreddino kapo. Šis Osmanų XVI amžiaus maištingas sufijus siekė rojaus žemėje, kur visi viską dalintųsi po lygiai, ir buvo persekiojamas dėl to, jog surengė primityvų komunistinį sukilimą, kuriame dalyvavo 30 žmonių – ačiū jums, brangūs draugai – ir aš palikau savo teksto kopiją bei gėlių prie Bedreddino kapo. Aš išreiškiau savo sąmoningą protestą, stebint šeichui Bedreddinui, mano draugams ir vakarui, o dabar dalinuosi juo su jumis.
Nekviečiau žiniasklaidos, nes tikiu, kad masinė žiniasklaida, jos tikslai ir joje vykstantys procesai taip pat yra militarizmo ir melo instrumentai. Visada tikėjau mūsų naujosios žiniasklaidos jėga ir žavesiu, komunikacijos tinklais, pogrindine spauda, fanzinais, piratinėmis transliacijomis, blogais ir pasišnabždėjimais, patvariausia informacija pasaulyje. Čia pateikiu savo sąmoningo protesto deklaraciją.
Vardan Tiesos ir Anarchijos! Tegyvuoja taika! Tegu Žemė tampa rojum!
(Sąmoningo protesto deklaracija)
Ir atgal iš slėnio į viršūnę skrenda
Laisvei ištikima paukštė, vadinu ją anarchija
O Tiesa aš vadinu
Svajonę įsivaizduoju ją kaip paukštę
Žmonija – tai plunksna jos sparnuos
Paukštis plasnoja
Plunksna krinta ant žemės
Dega apdengta žvaigždžių
Nakties ir srūva kraujas
Iš mūsų gerai paslėptų paslapčių – žaizdų
Žemė, kiek sutemų, kiek apgavysčių
Bet visgi žemė yra
Dangus ir pragaras čia pat
Mums prieš akis
Tu, aš, žemė, dangus ir dangiškieji kūnai
Vandenys, paslėpę perlus ir koralus
Vaisiai, kekės, įvairiausi sutvėrimai
Visi Jos apsireiškimai
Tokia didžiulė Ji, tokia didinga
Ji pati sau uždanga
Jei nori ją matyti –
Pažvelk į save
Save manyje
Nesuklysk, tai ne opiumas, tai Tiesos paslaptis
Tai sąžinė pasaulyje beširdžiam, paskendusiam tamsoj
Yra paukščio klyksmas
Jo gerklė niekada nebus užkimšta
Ji perveria visas širdis sunkias it uola
Žinoma, yra uolų, iš kurių prasiveržia srovė,
Žinoma, yra uolų, į kurias atsimušęs vanduo pavirsta į burbulus
Ir tegieda svajonių paukštė:
Armijoj, kuri apsupa žemę, gindama Tikrąjį Valdovą
Aš niekad netarnausiu
Nešiosiu gėles plaukuose, auskarus ausyse
Laukinio vaiko grožio manyje niekada nesuterš
Žeminantis įrašas ant mano peties
Niekada nežygiuosiu rikiuotėje
Bet mano kojos žengs visais aplinkkeliais į tiesą
Viešpatie, Pone, Vade,
Neaušink niekad sau burnos ir man neįsakinėk
Nes aš daugiau nebepaklusiu jokioms komandoms, tik Tiesos žodžiui!
2008.09.30
Piešinyje: šeichas Bedreddinas