Sausio 13-osios įvykiai Rygoje sukėlė nevienareikšmę visuomenės reakciją. Kitaip ir būti negalėjo – mes visi skirtingi, todėl skiriasi ir mūsų vertinimai. Bet tai ne priežastis, kad nutrūktų dialogas tarp įvairių žmonių grupių. O toks dialogas negali remtis mūsų skirtumais – jį įgalina tik bendri mūsų norai ir siekiai. Visų pirmiausia – mūsų bendras noras gyventi normalioje visuomenėje! Žinoma, kiekvienas iš mūsų apie ją turi savo supratimą. Bet argi mūsų „idealios visuomenės“ taip skiriasi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio? Artimųjų gerovė, deramos gyvenimo sąlygos, tikrumas dėl rytojaus... Kiekvienas iš mūsų prie to gali pridurti kažką savo, tačiau pagrindiniai dalykai liks tie patys. Būtent tai mus ir vienija!

Dabar valdžia ieško, kam būtų galima suversti kaltę už „riaušių organizavimą“. Premjeras kaltina „atsitiktinius anarchistus“, valdančiosios partijos – mitingą organizavusią „opoziciją“, o „opozicija“ rodo pirštu į „provokatorius“. Sekdama paskui politikus, susiskaldo ir visa visuomenė.

Bet argi mūsų šalies problemos bus išspręstos, kai mes surasime kaltininkus (arba tuos, kuriuos paskelbsime kaltais) ir juos nubausime? Argi alkstantys bus pamaitinti? Argi tai leis atiduoti didžiules skolas, kurios dabar kabo virš kiekvieno galvos? Argi dėl to atsiras normali ekonomika ir pramonė? Tokios „atpirkimo ožių“ paieškos neišspręs nei vienos realios problemos! Tai kelias, kuriuo siekiama atitraukti visuomenę nuo tikrų problemų sprendimo! Kam tai naudinga? Vyriausybei? Gal būt. Visuomenei? NE! Po sausio 13-osios galima tvirtai pasakyti: LATVIJOS VISUOMENĖ PASIEKĖ KRITINĘ RIBĄ! Ekonominę, politinę, socialinę...

Suversti visą kaltę girtam jaunimui ir provokatoriams – vadinasi, apgaudinėti pačius save. Prie Seimo buvo susirinkę visų amžiaus grupių žmonės, įskaitant ir „jaunuoles“ pensininkes. Jos ką – irgi buvo girtos?

Taip, jaunimo buvo daugiau. Bet argi ne dėl to, kad jaunimas, dar neapaugęs šeimomis, turtais ir sielos randais, išdrįso padaryti tą, apie ką kiti tik kalbėjo? O dabar ant jų iš visų pusių liejamas purvas! Purvais dažniausiai drabstosi tie, kurie visai neseniai kalbėjo: „Liaudis pagaliau turi tarti savo žodį“.

Liaudis savo žodį ir tarė. Bet dabar tie kalbėtojai įtikinėja, kad ši žodis buvo tartas per garsiai! Taip, maištas buvo kvailas. Bet argi galima jį pavadinti „beprasmišku“? Argi maištas nebuvo ta vienintelė priežastis, privertusi valdžią nors kiek sureaguoti? Argi iki maišto prezidentas būtų išdrįsęs prieštarauti suįžūlėjusiam paralamentui? Argi „civilizuoti“ mitingai pasiekė nors dalelę to, ką padarė maištas?

Premjeras Godmanis žmonėms, mitinguojantiems Domo aikštėje, ciniškai pareiškė, kad jam nesuprantama priežastis, dėl ko žmonės ten susirinko. Štai tikrieji „demokratijos“ metodai – valdžia tiesiog spjauna į liaudį!

Mes nekviečiame gatvės neramumams ir pogromams! Mes neigiame, kad įvykiuose prie Seimo dalyvavo anarchistai! Bet mes griežtai pasisakome prieš politikų melą ir cinišką situacijos išnaudijomą savo tikslams!

Po to reikės paruošti ir surengti naujus rinkimus. Net jei užmirštume, kad tam reikia nemenkų finansinių išteklių, reikia pasakyti, kad rinkimai reikalauja daug laiko – Latvijoje jie užtruks porą mėnesių. Po to „išrinktieji“ ims sudarinėti „valdančiąją koaliciją“ ir dalintis „portfelius“ – tai Latvijoje irgi truks ištisus mėnesius! Po to naujieji ministrai ims kurti naują „antikrizinę“ koncepciją – tai dar vienas mėnuo...

Pačiu geriausiu atveju prabėgs pusmetis, per kurį nebus nieko nuveikta! Per šį pusmetį šalis pravalgys pusę 7 milijardų kredito – reiks imti naują. Prie tūkstantinės sumos, kurią dabar skolingas kiekvienas Latvijos gyventojas (įskaitant ir naujagimius bei dar negimusius), prisidės tiek pat naujų skolų!

Gal visa tai ir neatrodytų taip blogai, jei... Kokia garantija, kad naujas seimas bus geresnis už dabartinį? Argi „naujieji didvyriai“ – Pabriks ir Štokenbergs – nėra būtent tie, kurie ir atvedė šalį į krizę sėdėdami ministrų kėdėse? Gal jie staiga tapo protingesni? O gal sąžiningesni? Argi jūs tuo tikite? Kas gi bus po to? Ogi dar vienas paleistas seimas, nauji rinkimai ir nauji kreditai...

Tuščiai neeikvoti laiko ir pinigų, kurie dabar taip reikalingi mūsų šaliai! Mes siūlome pareikalauti, kad visuomenė tiesiogiai dalyvautų visuose reikaluose, kuriuos dabar tvarko jos vardu prisidengusi vyriausybė! Vyriausybės pridarytas skolas reikės atiduoti visiems Latvijos gyventojams, už jos sprendimus teks atsakyti mums visiems, todėl savo reikalavimą mes laikome teisėtu – šalies reikalus turi tvarkyti pati liaudis!

Reikalaujame, kad vyriausybė perleistų sprendimo teisę „iš liaudies“ kilusiems profesionalams ir sudarytų jiems visas sąlygas dalyvauti sprendimų priėmimo procese! Tam reikia visiškai nedaug – organizuoti „apskritus stalus“, prie kurių susėdę tikri, išsilavinę ekonomistai (o ne greitosiomis iškepti ministrai) galėtų svarstyti ir aptarti tolesnius žingsnius. Būtent tokie žmonės, neturintys merkantilinių užmačių, gali priimti sprendimus, kuriuos lems sveikas protas, o ne naudos siekimas.

„Liaudies“ specialistus raginame nestovėti nuošalyje ir nelaukti kvietimo iš viršaus! Parodykite asmeninę iniciatyvą ir padarykite viską, ką galite, kad žmonės galėtų tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus, lemiančius šalies likimą.

Mes reikalaujame suteikti žmonėms saviorganizavimosi laisvę, kad jie galėtų įtakoti tiesiogiai juos liečiančius sprendimus. Visus ir kiekvieną kviečiame prisiminti, kad mes nesame klusnus „elektoratas“, o laisvos asmenybės! Reikalaukite to, kas jums priklauso – teisės patiems tvarkyti savo gyvenimus! Niekas be mūsų pačių nieko nepadarys, kad mūsų gyvenimas būtų geresnis! Tik kartu mes galime sukurti geresnę visuomenę! Tik kartu mes nugalėsime!