Penktadienį teko visai netyčia sudalyvauti riaušėse - po egzamino su keliais grupiokais vykome į Mažvydo biblioteką. Tuo metu jau keliai buvo užtverti, todėl mašiną palikau Žvėryne ir jau eidama tiltu pamačiau tokį vaizdą: 30 pareigūnų puola kitoje pusėje Gedimino prospekte stovinčius žmones (ten yra parduotuvė „Maxima“). Aiškiai girdėjau moters šūksnius: „Paleiskit prašau, aš tik stoviu“. Patikėkit, tai buvo vienas kraupiausių mano gyvenime matytų vaizdų.
Ką gali padaryti žmonės, stovintys 200 metrų nuo Seimo? Tada dar riaušės nebuvo prasidėjusios. Ir tokiom grupelėm pareigūnai pradėjo vyti taikiai stovinčius žmones. Šaligatviu ramiai priėjome iki „Maximos“, o toliau buvo žmonių spūstys, tad sustojome palaukti (tada dar naiviai tikėjomės, jog iki bibliotekos nueisime).
Pareigūnai savo ruožtu nusprendė „pravalyti“ Gedimino prospektą ir su skydais bei ašarinėmis dujom varė žmones tolyn. Žmonės pradėjo bėgti į kiemus, mes irgi radome tarpuvartę, įlindome į kiemą, bet policininkai mus atakavo ašarinėmis dujomis.
Pirmą kartą gyvenime bėgau, kiek kojos nešė, o policininkai (ten galbūt buvo specialūs apsaugos padaliniai, net nežinau pavadinimų) mus vijosi kiemu. Ar yra normalu taikiai pasitraukusius žmones vytis kiemais?
Dar dabar baisu, kai prisimenu. Ir tik tada, kai kiemais išėjome iki Žvėryno tilto, išgirdome kaip išdaužė pirmąjį langą. Stovėjome ant tilto ir į mus vėl buvo mestos ir ašarinės dujos, ir garsinės granatos.
Po to visi pareigūnai staigiai išsidalino dujokaukes (dauguma su jomis jau nuo pradžių buvo) ir pradėjo šaudyt į tuos žmones, kurie skandavo įvairias skanduotes. Kai prasidėjo šaudymai, prasidėjo ir langų daužymai, tada mes iš kitos pusės Neries kelias minutes stebėjom veiksmą, o po to visi žmonės su dujom buvo nuvyti tiltu į Žvėryno pusę.
Reiktų paminėti, kad nuo garsinių bombų iki vakaro beveik negalėjau valdyti vieno peties, o ašarinių dujų pasekmes jaučiu dar ir dabar.
Taigi, mano apibendrinti mano pastebėjimai būtų tokie:
1. Esu Vilniaus Universiteto studentė, nevartojanti alkoholio ir ne rusakalbė. Tam tikra žiniasklaida teigia, jog buvo vien girti, rusakalbiai ir neišsilavinę žmonės, nors VU studentų mačiau labai daug. Girtą mačiau tik vieną, o rusakalbiai neskanduotų „Lietuva“ ir Lietuvos himnas nebūtų skambėjęs.
2. Tikrai neapsiimu spręst, ar riaušės buvo organizuotos, ar ne, bet pati mačiau, kaip didžiąją daugumą žmonių išprovokavo policijos elgesys. Kam reikia mušti tuos, kurie STOVI 200 metrų nuo Seimo? Jei jie būtų norėję daužyti langus, stovėtų arčiau.
Dėl rastų „molotovo“ kokteilių. Kodėl juos visus rado ir nė vieno nepanaudojo? Negi žmonės juos šiaip nešiojasi? Tas pats ir su dujokaukėm, lazdom ir t.t. Ar tik nėra taip, kad tokiomis kalbomis bandoma nukreipti dėmesį nuo pagrindinės idėjos?
3. Seimūnų reakcija į tautos vienokią ar kitokią poziciją (nesvarbu, kokiais būdais ji buvo išreikšta) yra ne tokia, kokia turėtų būt liberalioje išsivysčiusioje visuomenėje.
Aš jau nebegaliu žiūrėti žinių ir matyti arogancija trykštančius valdininkus. Lyg jie ir tauta būtų du atskiri pasauliai. Ir tai, kad jie meluoja ir kiršina visuomenę, mane pykdo daug labiau nei nevykęs taupymo planas.
Ekonominė krizė yra tik dalis tos tikrosios moralinės krizės, kurią dabar išgyvena Lietuva. Ir bijau to, kas bus vėliau. Nes jau dabar paskaičiavom, kad tiksliųjų mokslų atstovams Lietuvoje studijuoti bus brangiau. Tikrai jaučiuosi vejama iš Lietuvos, o dabar dar ir su ašarinėmis dujomis.
Taigi, pasidalinau su jumis išmokta pamoka, kad literatūros egzaminui geriau nesiruošti per mitingus, nes galite virsti skinais, alkoholikais ir tuo, kuo jus užpirkta žiniasklaida sumanys pavadinti.
Daug mano grupiokų labai sunkiai verčiasi, nes tėvai neteko darbo ir negali išlaikyti studijuojančių vaikų, o studijuojant fiziką laiko dirbti tikrai nelieka.
