Gražioje ir ramioje šalyje vardu Litchujienija gyveno darbšti ir kantri liaudis, kartais vadinama tauta. Liaudis už tokį jos pavadinimą nė kiek nepyko, ramiai sau triūsė ir vargo savo vargus. Gyvenimas tekėjo savo vaga – paprasti žmonės dirbo prekybcentriuose, stengdamiesi išmaitinti žmonas ir vaikus; politikai mezgė voratinklius ir gėlė vieni kitus nuodingais žodžiais, valdininkai sprendė verslininkų problemas, parduodami viską, ką galima parduoti, ir parsiduodami kiekvienam, turinčiam pakankamai lėšų... Bet štai vieną gražią dieną liaudyje pasklido gandas, kad jų Tėvynei gresia pavojus – pavojinga, greičiausiai iš tolimų užjūrių valdoma piktųjų robotų konservatorių grupuotė, kurią žmonės vadino tiesiog robovagimis, užėmė liaudies šventovę, vadinamą Seimu, ir apsupo ją iki dantų ginkluotais ateiviais iš tolimų galaktikų – robokopais.
1. Litchujienijos enciklopedijose rašoma, kad robokopai - tai tokie kibernetiniai mechanizmai su jaučio jėga, žvirblio smegenimis ir gyvatės širdimi. Jie ypač pavojingi silpnesniems už juos, t.y. beveik visiems.
2. Nepaisant visų įspėjimų, prie liaudies šventovės susirinko tūkstančiai smalsių Litchujienijos gyventojų - kad tik tuos robokopus nors akies krašteliu pamatytų.
3. Spoksojo akis išpūtę - tokių dyvų niekur nematę.
4. Pakalbinti meiliai bandė...
5. Su duona ir druska sutiko - natūrinio ūkio gėrybėmis atvykėlius robokopus vaišino.
6. Netgi panašiais į juos apsimesti bandė. Manė, kad toks tokį iš karto pažins.
7. Bet ne - viskas veltui! Robokopai turėjo kažkokį slaptą, iš aukštybių nuleistą planą - jie lyg patrakę aplink šventovę lakstė ir kažką gudriai rezgė.
8. Staiga robokopai tikrąjį savo vei... šalmą parodė . Ginklai! Jų rankose mirtini kosminiai ginklai sublizgo, nukreipti į nieko neįtariančius Litchujienijos naivuolius.
9. Vietiniai irgi subruzdo, tokį atvykėlių įžūlumą regėdami. Taikos vėliavos neturėjo, tai baltą sniegą rodė.
10. Lipdė minkštas sniego gniūžtes ir žvėrėjančių robokopų įkarštį atvėsinti mėgino.
11. Lyg diskotekoje atvykėliams šoko ir kraipėsi, o tie į taktą dūmų uždangas leido ir visokiais būdais savo kėslus maskavo.
12. Ir vėl veltui stengėsi litchujieniečiai. Robokopai su robošunimis į atvirą ataką pakilo - vargšus žmogelius kuo toliau nuo liaudies šventovės stūmė, nuo naujosios piktųjų robotų konservatorių irštvos ginė.
13. Piktai pro šalmus dėbčiojo ir nieko artyn neprileido.
14. Šaudė netaupydami, nes kulipkų pilną vežimą turėjo.
15. Jaunesnius ir miklesnius litchujieniečius lyg kiškelius po mišką medžiojo.
16. Mažus vaikelius ne tik medžiojo, bet ir į spąstus viliojo. O įvilioję, sugaudavo ir visokius negerus veiksmus su jais atlikdavo
17. Versdavo klauptis priešais juos ant kelių ir visaip ištvirkauti.
18. Patikdavo jiems ir žilstelėję jaunuoliai.
19. O tuos, kurie negražūs jiems atrodė, vertė savo veido nerodyti.
