2008 m. pabaigoje sociologinių tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atliktos apklausos duomenimis pasitikėjimas politikais Lietuvoje nukrito iki rekordiškai žemo lygio – jais visiškai tiki tik 1,1 proc. respondentų, o teiginiui, kad valdžioje šiuo metu yra „apsišaukėliai ir vagys“, pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Bendrovės specialistai prisipažino, kad apklausiamiems žmonėms specialiai suformulavę aštrų teiginį „Mūsų valdžioje – apsišaukėliai ir vagys“: „Specialistai šį teiginį specialiai suformulavo aštriai, kad prieš atsakydamas į jį žmogus stabtelėtų ir pagalvotų, ar tikrai jis taip mano. Su šiuo teiginiu sutiko 63 proc. Lietuvos gyventojų“, – teigiama tyrimų bendrovės pranešime.
„Vyraujant neigiamai nuomonei valdžios atžvilgiu pasidaro aišku, kodėl dalis žmonių taip lengvai pasidavė riaušių nirtuliui“, – praėjusių metų pabaigoje atliktą apklausą komentuoja „TNS Gallup“ tyrimų strategijos direktorė Rūta Gaudiešienė.
Anot jos, tyrimo duomenimis, žmonės norėtų, kad naujoji Vyriausybė pirmiausiai imtųsi priemonių nedarbui mažinti (97 proc. respondentų pritarė šiam teiginiui), didintų minimalų atlyginimą (95 proc.), stabdytų komunalinių mokesčių augimą (94 proc.) ir užkirstų kelią nusikalstamumui (95 proc.)
Kaimynais Lietuvoje pasitiki kas ketvirtas, religijos atstovais – kas penktas gyventojas. Medikais tiki 17,5 proc., kitos tautybės žmonėmis – 15,7 proc., kitos rasės žmonėmis – 14,3 proc.. kitos lytinės orientacijos žmonėmis – 9,5 proc., spauda, radiju ar televizija – 8,5 proc., policija ir teismais – 6,8 proc. žmonių.
Kiek kitokia sociologinė apklausa atlikta Latvijoje. Viešosios nuomonės tyrimo kompanijos „Latvijas Fakti“ sausį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad jeigu dabar būtų surengtas referendumas, 64,3 proc. Latvijos piliečių balsuotų už dabartinio šalies parlamento paleidimą, „Šie skaičiai aiškiai rodo nepasitikėjimą parlamentu, tačiau jie neturėtų būti siejami su požiūriu į politines partijas", - sakė „Latvijas Fakti“ direktorius sociologas Aigaras Freimanis. Sociologas pabrėžė, kad šalyje vyksta valdžios irimo procesas. Tai reiškia, jog šalies politiką labiausiai lemia ne parlamentas arba vyriausybė, o įvairios socialinės grupės, kurios kelia įvairias sritis apimančius reikalavimus.
