Teisė į susirinkimų laisvę yra Konstitucinė teisė, kurią valdžia turi užtikrinti, o jos ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) bei Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) nutarė kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, surengti eitynes – patriotinę akciją, kurios tikslas – išreikšti paramą Konstitucinėms Lietuvos vertybėms – demokratijai, žmogaus teisėms, pakantumui. Numatytas eitynių maršrutas buvo nuo Arkikatedros Bazilikos iki Seimo rūmų. Eitynėse buvo kviečiami dalyvauti visi taikūs Lietuvos gyventojai, kuriems svarbi demokratija, žmogaus orumas bei teisė gyventi saugioje ir tolerantiškoje aplinkoje.
Šiomis eitynėmis siekta paskatinti Lietuvos visuomenę išreikšti nepritarimą kraštutiniam nacionalizmui, neleisti kovo 11-osios pasisavinti radikalams, mėginantiems įvesti tradiciją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paversti nacionalistų maršų diena. Patriotizmas ir juo labiau kovo 11-oji negali būti tapatinami su ksenofobija, nacionalizmu ir kitokiu nepakantumu. Eitynių rengėjai siekė pasiųsti žinią, kad kovo 11-oji – visų Lietuvos žmonių šventė.
Įstatymų numatyta tvarka š.m. kovo 3 d. ŽTSI bei LGPC kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Tačiau savivaldybė nepateisinamai vilkino susirinkimo vietos, laiko ir formos derinimo procedūrą, pažeisdama LR Susirinkimų įstatymą. Kovo 6 d. įvykusio posėdžio metu ŽTSI bei LGPC atstovai, informuoti apie pranešime nurodyto laiko netinkamumą, pasiūlė kitą eitynių laiką, tačiau savivaldybės atstovai atsisakė tęsti derinimo procedūrą. Kovo 9 d. vakare, likus mažiau kaip 48 valandoms iki rengiamo susirinkimo, pažeidžiant Susirinkimų įstatymą, pakartotinio posėdžio metu savivaldybė pranešė, kad pažymėjimas dėl suderinto susirinkimo laiko, vietos ir formos nebus išduodamas, tačiau motyvuotas sprendimas raštu dėl atsisakymo išduoti šį pažymėjimą, vis dar nepateiktas, kaip to reikalauja įstatymas.
Maža to, pažymėtina, kad Renginių (Susirinkimų) derinimo posėdžių metu savivaldybės atstovai elgėsi neprofesionaliai ir nepagarbiai. Susidarė įspūdis, kad posėdžiuose dalyvavę savivaldybės bei kitų institucijų atstovai jautėsi esą absoliutūs padėties šeimininkai, nelinkę pateikti pagrįstų argumentų, tačiau nevengiantys taikyti spaudimą. Tenka priminti, kad Lietuvoje galioja pareikštinė Susirinkimų rengimo tvarka, todėl posėdžių Savivaldybėje metu turėjo vykti tik planuojamo susirinkimo vietos, laiko bei formos derinimas.
Tuo pat metu pažymėjimas dėl eitynių išduotas Lietuvių tautiniam centrui, deklaruojančiam nepakantumą kitų tautų, rasių bei religijų žmonėms, skelbiančiam, jog žmogaus teisės bei antifašizmas yra kraštutinumas, bei demonstruojančiam simpatijas Vieningajam lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžiui ir kitiems radikalams. Kyla klausimas, ar tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybei nepakeliui su konstituciniais Lietuvos siekiais – demokratija, pliuralizmu, pilietine valstybe ir žmogaus teisėmis?
