Kovo 10 d. surengtas studentų ir aukštųjų mokyklų profsąjungų mitingas
Antradienį, 12 valandą, purvinoje aikštelėje už prekybos kvartalo „Vilniaus vartai“ buvo surengtas piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų mitingas. Į protesto akciją susrinko apie 500 studentų ir dėstytojų. Mitinguotojai reikalavo atsisakyti studijų krepšelio įvedimo ir nepagrįsto studentų apmokestinimo, siūlė įvesti visiems studentams vienodą ir nedidelį studijų mokestį. Be to, mitingo organizatoriai reikalavo G. Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo iš švietimo ir mokslo ministro pareigų. Mitinge pasisakė premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Minia juos pasitiko kurtinančiu švilpimu, rėkimu bei šūksniais „gėda“.
G. Steponavičiui bandant kreiptis į minią, susirinkusieji ėmė garsiai skanduoti „melas“ ir užgožė ministro kalbą. Protesto dalyvius „saugojo“ didelės policijos pajėgos, įvykio vietoje patruliavo apie 100 pareigūnų, buvo kratomi į mitingą einantys žmonės, užtvertas kelias nuo Lukiškių aikštės, Seimo rūmai apjuosti ir saugomi tankiai išsirikiavusių policininkų. Mitingo metu anarchistai žmonėms dalijo juridinių ir praktinių patarimų brožiūrą „Protestuotojo ABC“. Buvo išdalinta apie 150 brošiūrų, kurios padės Lietuvos protestuotojams apginti savo teises.
Kovo 11 d. įvyko nesankcionuotos „Fronto” eitynės
Apie 60 „Fronto“ partijos aktyvistų trečiadienio rytą pražygiavo Vilniaus Gedimino prospektu nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų. Nešini trispalvėmis ir partijos vėliavomis „frontininkai“ žingsniavo lėtai, jų eisena skendėjo tyloje, kurią kartkartėmis sudrumsdavo įspėjimas, atskriejantis iš policijos ekipažų. Eitynes prižiūrėjo keturi policijos automobiliai su įjungtais švyturėliais ir kelios dešimtys pėsčių patrulių. Policijos pareigūnai per garsiakalbius nuolat kartojo, kad eisena yra nesankcionuota, o akcijos dalyviai pažeidžia susirinkimų įstatymą. Tačiau „Fronto“ partijos pirmininkas Algirdas Paleckis yra kitos nuomonės: „Kovo 11-ji yra ypatinga diena, kiekvieno lietuvio šventė ir niekas negali uždrausti jos švęsti“. „Frontininkai“ pražygiavo eismui uždarytu Gedimino prospektu. Vėliau jų eisena įsiliejo į prie Seimo susirinkusių kelių šimtų žmonių minią, kuri susirinko į neankcionuotą tylos akciją paminėti „Nepriklausomybės praradimo iliuzijas“. Trumpam buvo nuleistos vėliavos ir paskelbta tylos minutė. „Trumpam sustosime ir patylėsime, tegul tie, kurie valdžioje, pamato, kiek jėgos yra tyloje“, – susirinkusių prašė „frontininkas“ A. Butkevičius.
Kovo 11 d. buvo surengtos linksmos „Lietuviškos demokratijos laidotuvės”
Vilniaus miesto savivaldybė sankcionavo 2009 m. kovo 11-osios neonacių eiseną, tačiau uždraudė eitynes, kurioms leidimo prašė Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lygių galimybių plėtros centru. Pasipiktinusi tokiu valdžios elgesiu, iniciatyvinė piliečių grupė „Už Lietuvą – visiems“ kovo 11 dieną, 14 val., suorganizavo simbolines „Lietuviškos demokratijos laidotuves“. Teatralizuota 9 žmonių eisena pajudėjo iš Katedros aikštės. Kolonos priekyje žingsniavo klounas-nacis (apsivilkęs neonačių mėgstamą „bomberį“ su trispave ant rankovės ir pasidabinęs vaivorykštiniu peruku). Jis nešė lagaminėlį su užrašu „Aš nacis, bet turiu leidimą“, dalino žmonėms konservus ir dirbtines gėles. Už „nacio“ buvo nešamas transparantas su užrašu „Demokratija – užkonservuota, tolerancija – uždrausta!“; o keturi juodais rūbais pasirėdę žmonės nešė karstą su užrašu „Lietuviška demokratijos“ karstą, iš kurio sklido cirko muzika; Koloną užbaigė du vėliavnešiai su Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavomis. Akcijos dalyviai nuėjo iki V. Kudirkos paminklo, prie kurio buvo suorganizuota simboliška laidotuvių ceremonija.
Kovo 11-osios nacionalistų maršą bandė sustabdyti antifašistai su gėjų vėliava
2009 m. kovo 11-ąją ultradešiniąsias politines jėgas vienijantis Lietuvių tautinis centrs (LTC) Vilniuje surengė valdžios sankcionuotas nacionalistų eitynes. Kitaip nei pernai, šiemet maršo dalyviai pakluso LTC vadų įsakymui ir neskandavo nacionalistinių bei rasistinių šūkių. Tarp žygiuojančiųjų buvo nemažai nazi-skinhedų, baikerių, metalistų, kitų subkultūrų atstovų. Jie dėvėjo odines striukes, kareiviškus batus, galvas dengė kapišonais, slėpė smakrus. Gedimino prospekto pradžioje 500 nacionalistų pasitiko apie 10 asmenų, kurie laikė 3 vėliavas: vaivorykštinę gėjų, lietuvišką trispalvę ir žydrą ES. Grupelė antifašistų ir antirasistų laikė plakatus su užrašais „Lietuva be rasistų“, „Fašiams ne“, „Lietuva – ne Trečiasis reichas“, „Už toleranciją“, „STOP racism in Lithuania“ ir skandavo antifašistinius šūkius. Nacionalistų maršą lydėjusios policijos pajėgos blokavo protestuojančius pasiryžėlius ir neleido jiems užtverti kelio. Kolonai pražygiavus pro šalį, tolerancijos šaukliai patraukė paskui nacionalistus.
Prieš kovo 11-osios nacionalistų koloną – knygų užtvara ir jaunuolis Budos poza
Gedimino prospekto viduryje Budos poza sustingęs jaunuolis sugebėjo trumpam sustabdyti skustagalvius lydėjusią policiją ir visą nacionalistų maršą. Tai dalis akcijos, kurios metu prie Vilniaus centrinio pašto susirinkę jauni aktyvistai bandė apginti Lietuvos demokratiją statydami knygų barikadą. Jaunuoliai laukė momento, kai pradės žygiuoti skinai. Pamatę iš Katedros aikštės judančias policijos mašinas ir už jų žygiuojančius skustagalvius, jie pradėjo iš kuprinių traukti knygas: Michelio Foucault „Disciplinuoti ir bausti“, Prano Morkūno „Dainuoja degeneratas“, Alfredo Jarry „Karalius Juoba“ ir kitas. Policininkai paskubomis surinko skersai prospektą išdėliotas knygas, o jaunuolį laikė apsupę, kol nepraėjo nebyli nacių eisena. Jaunuolis nenurimo: žygiuojant naciams jis švilpavo nežinomą melodiją.
Kovo 13 d. tautinės mažumos protestavo prieš jų teisių ribojimą
Apie du šimtus tautinių mažumų atstovų penktadienį piketavo prie Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos ambasados Vilniuje. Piketas buvo nukreiptas prieš Lietuvoje ribojamas tautinių mažumų teises švietimo, kalbos bei žemės grąžinimo srityse. „Europiečiai, apginkite mūsų teises!”, – skelbė piketuotojų plakaitai. Anot piketuotojų, Lietuvoje yra ribojamos tokios pagrindinės žmogaus teisės, kaip teisė mokytis gimtąja kalba, teisė viešai vartoti tautinių mažumų kalbas jų gausiai gyvenamose vietose bei žemės savininkų teisė į grąžinamą žemę. Piketuotojai piktinosi, kad Lietuvos valdžia liepė nukabinti lenteles, kuriose gatvių pavadinimai užrašyti lenkiškai. Vilkinamas žemės grąžinimas kitų tautybių žmonėms – iš 7 tūkst. Vilniuje dėl žemės grąžinimo besikreipusių lenkų tautybės Lietuvos piliečių nuosavybę atgavo vos 15 proc. Valstybinės mokyklos lenkų kalba yra blogiau finansuojamos, jose trūksta vadovėlių gimtąja kalba, iš šių mokyklų nuolat bandoma išstumti gimtąją kalbą, pakeičiant ją lietuvių kalba, be to, per prievartą uždaromos kaimo vietovėse veikiančios lenkų mokyklos. Piketą organizavo Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) Vilniaus skyrius. Ambasados darbuotojai su piketuotojais nesusitiko, jiems buvo perduota Lietuvos tautinių mažumų peticija.
Kovo 13 d. Seimo nariams uždegta 141 žvakutė
Trejus metus gyvuojanti nedidelė socialinė organizacija „Darbuotojų teisių sąjunga“ penktadienio vakarą surengė akciją prie Seimo, per kurią uždegė 141 Seimo nariui skirtas žvakutes. Žvakutes prie Seimo penktadienį degino penki žmonės. Šia akcija buvo norima atkreipti dėmesį į liūdną gyventojų socialinę padėtį Lietuvoje. „Žmonės netenka darbo, išvažiuoja iš Lietuvos, žlugdomas smulkusis verslas, o protestuojančius žmones kaltina riaušėmis. Todėl nusprendėme tylomis, štai tokiu būdu atkreipti dėmesį“, – sakė „Darbuotojų teisių sąjungos“ atstovė D. Lisauskaitė. Akcijos organizatoriai buvo gavę savivaldybės leidimą akciją rengti nuo 18 val. iki 20 val., tačiau jau 18.30 val. policijos pareigūnai liepė paslėpti vėliavą, užgesinti žvakutes ir baigti akciją. Policijos dėka akcija truko tik pusvalandį.
