Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka balandžio 22 d., praėjus kelioms dienoms po neonacio Maksimo Čaikos žūties, išplatino pareiškimą, kuriame Ukrainos antifašistus pavadino „ekstremistine karine grupuote“. Prezidentas kreipėsi į Ukrainos saugumo tarnybą ir vidaus reikalų ministeriją prašydamas kruopščiai ištirti nacionalistinės organizacijos „Січ“ lyderio nužudymo bylą. Jis pareikalavo, kad šios tarnybos atkreiptų ypatingą dėmesį į politinius šio incidento motyvus ir nustatytų Ukrainos „antifa“ organizacijos ryšius su antiukrainietiškos pakraipos judėjimais iš užsienio. Prezidentas pažadėjo padaryti viską, kad nužudymo kaltininkai neišvengtų atpildo.

Ukrainos antifašistinis judėjimas tokį šalies prezidento pasisakymą laiko tiesioginiu politiniu spaudimu incidentą tiriančioms tarnyboms. Anot antifašistų, prezidentas siekia bet kokia kaina politizuoti ir iškraipyti bylos tyrimą. Tokio griežto šalies vadovo pasisakymo priežastis greičiausiai slypi politinėse valdančiųjų tendencijose skatinti piliečių nacionalizmą. Antifašistai atkreipia dėmesį, kad V. Juščenka nutylėjo visas kitataučių žmogžudystes Ukrainoje, jis prabilo tik tada, kai buvo nužudytas nacionalistas. Ukrainos „antifa“ pabrėžia: „Nuo šiol antifašizmas mūsų šalyje paskelbtas už įstatymo ribų“.

Prieš kelias dienas Ukrainos anarchistų, antifašistų ir kairiųjų žiniasklaida išplatino velionio M. Čaikos nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas „patriotizmą“ kompromituojančiose pozose. Šiandien kairiųjų portalas livasprava.info paviešino studento, M. Čaikos bičiulio sukurtą video filmą „Pogrindžio didvyriai“, kuris itin gerai iliustruoja rasistines velionio pažiūras bei nuostatas. M. Čaika filme kalba apie baltosios rasės viršenybę, apie būtinybę jėga užkirsti kelią „kitataučių plitimui Ukrainoje“. Portalo livasprava.info redakcija klausia: „Jei Juščenka vadina antifašistus ekstremistais, tai kaip jis turėtų vertinti „Січ“ judėjimą, kuriam vadovavo M. Čaika?“

Štai kelios būdingos M. Čaikos frazės: „Mūsų šalyje jų [kitataučių] neturi būti. Jie elgiasi įžūliai mūsų, slavų, t.y. baltųjų žmonių atžvilgiu. [...] Mūsų organizacija „Šlovė ir garbė“ („Слава і Честь“, sutrumpintai „Січ“) dabar jau yra tam tikra jėga. [...] Priešiški žurnalistai mus vadina grupele nacistų. Man žodis „patriotas“ reiškia žmogų, kuris sėdi namuose, ant sofos ir sako, kad myli savo šalį, jis dar priduria, kad mėgsta klausytis įvairių ukrainietiškų grupių, valgo lašinius ir barščių sriubą. Aš nesuprantu žodžio „patriotas“, aš – nacionalistas. Savo adresu nuolat girdžiu garsius vertinimus: nacistai, fašistai. Ne, mes – nacionalistai“.

                   {youtube}W5klXAu-LDU{/youtube}

Pastaba: Ukrainos neonacių grupuotė neturi nieko bendra su anarchistų judėjimu, nors „Слава і Честь“ simbolikoje naudojamos raudonai-juodos spalvos, išoriškai itin primenančios anarchosindikalistų vėliavos spalvas. Ukrainiečių „Šlovė ir garbė“ labiau panaši į fašistuojančių skinhedų judėjimą „Kraujas ir garbė“ („Blood&Honour“), kuris irgi naudoja raudonos ir juodos spalvos derinį. 

Pagal delfi.ua ir livasprava.info parengė en arche