Praėjusią savaitę žmonės galėjo stebėti žiniasklaidoje viešai besipykstančia partiją „Frontas“. Šios rietenos ir viešas partijos byrėjimas rodo, kad partija neturi ateities. Partijos lyderis, mėginęs susikurti partiją sau ir savo karjerai, neteko daugelio bendražygių, kurie naiviai tikėjo Algirdo Paleckio lozungais ir šviesia partijos ateitimi. „Frontas“ buvo pralaužtas, o jį pralaužė ne niekšai oligarchai, bet patys „frontininkai“, savo ambicijas ir savanaudiškumą iškėlę aukščiau už pačią partiją ir jos ateitį.
Partija „Frontas“, o ir jos įkūrėjas Algirdas Paleckis visais laikais buvo vertinamas kontroversiškai. Tokią „šlovę” jam užtraukė pavardė, kurią išgirdę, prisimename legendinį senelį, kuris į Lietuvą atvežė Maskvos saulę. Nepaisant to, kad Algirdo tėvas šią negarbę mėgino panaikinti atkakliu ir sąžiningu darbu, sūnus pasielgė visiškai priešingai, atvirai deklaruodamas savo simpatijas senelio pažiūroms, o viename pokalbyje senelio praeities darbus pavadino net teigiamais.
A.Paleckis, kaip ir jo tėvas, buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Tačiau čia jautėsi neįvertintas, o ir neturintis rimtesnio balso. Tuomet jis sumanė avantiūrą – pasiskelbė kovotoju prieš oligarchus, tarp kurių įvardino ir savo „gimdytojus“ socdemus. Jis pradėjo atvirą konfrontaciją su socdemų „grietinėle“ prisidengdamas „kovotojo už teisybę“ šydu, nors išties, supratęs, kad socdemų partijoje greitai ir lengvai kilti aukščiau bus sunku, jis jau turėjo kitą planą – įkurti partiją „Frontas“, kurioje jis būtų pirmuoju. Visuomet ir visur. Planas pavyko – A.Paleckis buvo pašalintas iš partijos ir jo rankos „kovai“ tapo laisvos. Maža to, jis pasirodė kaip nekaltasis, su kuriuo susidorojo „dėl teisybės sakymo“. Surinkęs kelis bendraminčius ir naivuolius, patikėjusius jo žodžiais, jis įkūrė savo partiją, kurią pavadino skambiu „Fronto“ vardu, simbolizuojančiu kovą. Šiuo atveju – prieš neteisybę, oligarchus, vagis, kurių pilna Lietuva.
Tik įsikūrusi partija „Frontas“, skirtingai nuo kitų populistinių, paskubomis sukurtų partijų, patyrė visišką fiasko rinkimuose į Seimą 2009 metais. Algirdas Paleckis ir jo bendražygiai negalėjo nuslėpti nusivylimo po rinkimų surengtoje spaudos konferencijoje. Juk iš pirmo žvilgsnio viskas turėjo būti gerai, juk partijos elektoratas – nepatenkintieji valdžia. Tokių Lietuvoje yra nemažai. Skambūs ir griežtu tonu sakomi lozungai turėjo pritraukti visus šiuos žmones. Deja, A.Paleckis nenumatė to, kad visą už juos galinčią balsuoti masę jau yra susirinkusios „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija ir naujai susikūrusi, bet kur kas daugiau žinomų veidų turinti Tautos prisikėlimo partija.
Dažniausiai po tokių fiasko partijos lyderiai priima tam tikrus sprendimus. Šioje vietoje A.Paleckio išlikimą partijos vadovu lėmė ir objektyvios priežastis. Natūralu, kad neseniai susikūrusi partija tiesiog neturėjo laiko tinkamai pasiruošti rinkimams. Be to, partija „Frontas“ turi ir kitų, objektyvių problemų, susijusiu su finansavimu, partijos sąrašais ir t.t. Taigi vienas A.Paleckis už tokią nesėkmę atsakyti negalėjo ir neturėjo.
Susidūrus su tokia situacija, partijose dažniausiai kyla diskusijos, siekiant atsakyti į klausimą – kokios klaidos buvo padarytos ir kaip jų išvengti ateityje. Neabejotina, kad panašių diskusijų kilo ir partijos „Frontas“ viduje. Faktiškai buvo padarytos pakankamai teisingos išvados – partijos „Frontas“ viešieji ryšiai smarkiai sustiprėjo. Į partiją buvo priviliotas radikalus mėgstantis, didelę patirtį rinkiminėse technologijose turintis Audrius Butkevičius, o partija kaip produktyvi gamykla pradėjo organizuoti protesto akcijas, eitynes ir t.t. Akivaizdu, kad prie to buvo prisidėjęs ir A.Butkevičius, nes partija savo akcijomis patraukė didelį žiniasklaidos dėmesį, kuris yra labai svarbus bet kokiai politinei organizacijai ir jos veiklai.
Partijai „Frontas“ pradėjus šmėžuoti įvairiose žiniasklaidos priemonėse, regis, viskas turėjo būti gerai. Beliko palaukti rinkimų į Europos Parlamentą ir pasitikrinti, kokią naudą davė partijos akcijos, surengtos per kelis pastaruosius mėnesius. Manydami, kad didesnis žiniasklaidos dėmesys reiškia ir didesnį palaikančiųjų kiekį, „frontininkai“ pradėjo pjautis tarpusavyje. Tai jie darė dėl visko – dėl partijos krypties, vietos partijoje, rinkiminių sąrašų ir kitų, dažniausiai savanaudžiams būdingų dalykų.
Maža to, santykių aiškinimosi partijos viduje nepakako. „Galvos riedėti“ ėmė viešojoje erdvėje. Pirmiausia „už neveiklumą“ iš partijos buvo pašalintas Audrius Butkevičius. Tokia priežastis atrodo keistai, nes būtent po A.Butkevičiaus atėjimo partijos akcijos tapo kur kas geresnės žvelgiant iš viešųjų ryšių pusės. Surengta „svogūnų“ akcija, Kovo 11 eitynės, piketas prie savivaldybės ir kt. Žinoma, negalima tvirtai teigti, kad visas jas inicijavo ir smarkiai prie jų prisidėjo A.Butkevičius, tačiau sudėtinga šį žmogų politinėje partijoje įsivaizduoti kaip neveiklų.
Šį pašalinimą iškart pasmerkė Alvydas Pocius. Jis dar tą pačią diena išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Algirdas Paleckis yra partijos parsidavęs diktatorius, kuris negali susitaikyti su konkurencija partijoje. Maža to, partijoje daugybė kitų bėdų. Partijos lyderis pats mėgina tartis su kitomis partijomis užkulisiuose, o kaltina kitus, skyriai neįsteigti arba fiktyvūs. Be to, A.Pocius pareiškė, kad būtent dėl A.Paleckio ir jo ideologijos partija laikoma komunistine, o tai nėra „Fronto“ ideologija. Visą A.Butkevičiaus atleidimo spektaklį jis pavadino kaltų ieškojimu, kurio auka tapo A.Butkevičius.
Į tokį tuometinio partijos pirmininko pavaduotojo išsišokimą atsako ilgai laukti neteko. Jau po kelių dienų jis buvo pašalintas iš partijos „už viešus pasisakymus“. Tokia pati priežastis buvo pritaikyta ir A.Paleckiui, pašalinant jį iš LSDP. Tačiau A.Paleckis nesupranta arba nenori suprasti to, kad „Frontas“ ne LSDP...
„Frontas“ – jauna partija, bet kartu tai partija be ateities. Paskutinieji įvykiai parodė, kad Algirdas Paleckis yra žmogus, panašus į Rolandą Paksą, kuris siekia sukurti vieno žmogaus partiją. Tai liudija ir tie laikai, kai A.Paleckis dar buvo LSDP narys. Jis nemėgsta konkurencijos, o kai tai vyksta jo sukurtoje partijoje, tuomet „sukilėliams“ pasekmės būna itin skaudžios.
Nepaisant savo jauno amžiaus, partija jau kelis kartus nukraujavo. Iš partijos savo noru pasitraukė arba buvo pašalinti vieni aktyviausių partijos narių. Sugebėta pritraukti, o vėliau prarasti A.Butkevičių, neabejotinai vieną labiausiai patyrusių žmonių Lietuvos politikoje. A.Paleckis lieka tarp labai jau keistų bendražygių, kurie jokios politinės patirties neturi. Maža to, vizijos jie neturi taip pat...
Esant tokiai situacijai partijos arba kabinasi dantimis už galimybių, kaip tai mėgina daryti Naujojį sąjunga, arba vegetuoja, kaip tai daro Centro partija. Nei vienas šių kelių „Frontui“ nėra tinkamas, nes pirmajam jie jau nebeturi tinkamų žmonių, o antrasis netenkins ambicingojo Algirdo Paleckio. Fronte vienas nepadarysi nieko, bet partijos įkūrėjas to negali arba nenori suprasti.
A.lt pastaba: Šios poleminės portalo civis.lt vedamojo mintys galbūt padės susivokti itin neaiškiuose procesuose, kurie vyksta „Fronto“ partijoje. Besidomintiems šia tema rekomenduojame paskaityti naujausius portalo frontopartija.lt straipsnius ir jų komentarus.
