Nuo 2009-ųjų pradžios dėl fašistų bei nacistų išpuolių prieš tautinių mažumų atstovus ir politinius kitaminčius Rusijoje buvo nužudyti mažiausiai 23 žmonės ir 98 sužeisti. Kodėl taip atsitiko, kad fašistinė prievarta Rusijoje įgijo tokį mastą praėjus 64 metams nuo „pergalės prieš fašizmą“?

Akivaizdu, kad kova prieš fašizmą – ne vieno karo ir netgi ne vienos žmonių kartos reikalas. Žinoma, karo mastai šiandien visai kiti – XX a. 5-ojo dešimtmečio pradžioje fašizmo aukomis tapo milijonai, o šiandien aukų skaičius siekia kelis šimtus per metus. Tačiau visuomenė ir toliau lieka abejinga fašistinei grėsmei, todėl 1940-ieji gali grįžti daug greičiau nei kas nors to tikisi.

Kiekvienais metais Pergalės diena tampa vis patriotiškesniu reginiu ir vis labiau tolsta nuo šiandieninių realijų, kurios pastebimos mūsų gatvėse. Mes kviečiame nepamiršti, kad fašizmas siekia totaliai sunaikinti asmenybę ir žmogiškąjį orumą, jis siekia sunaikinti visus tuos, kurie nors truputėlį skiriasi nuo bandos. Tad kova prieš fašizmą – mūsų visų reikalas.

Mes abejingi visoms geopolitinėms intrigoms, vykusioms per II-ąjį pasaulinį karą ir po jo, mes nepalaikome nei vienos tuometinės valstybės. Visos valstybės, laimėjusios šį karą, padarė daugybę nusikaltimų žmonijai, tačiau fašistinė ideologija, aišku, mums yra pati bjauriausia. 

Esame įsitikinę, kad paprasti žmonės, kovoję šio karo frontuose, nėra atsakingi už valstybių valdžios veiksmus. Todėl tiesiame ranką visiems, kurie kovėsi ir nukentėjo per patį kruviniausią visų laikų karą – mes sveikiname veteranus, represuotus karo belaisvius, mažamečius fašistinių konclagerių kalinius. Mums Pergalės diena – tai ne valdžios ar militaristų, o liaudies šventė. Liaudis švenčia, nes baigėsi jos kančios, kurioms neprilygsta jokie kiti įvykiai žmonijos istorijoje.