Paryziaus anarchistu federacija        Proletare! Jau trejus metus per visą Žemės rutulį, nuo Vakarų iki Rytų ir nuo Pietų iki Šiaurės, tu neši karo sunkumus, kuriuos tau užkrovė pačių įvairiausių atspalvių tavo šeimininkai. Tūkstančiai įvairių šalių proletarų dvesia, o tuo metu finansininkai, politikai ir kariškiai, šitie nasrus pražioję galvijai, sveikina vienas kitą, tariasi, dalinasi pelną ir skirsto tarpusavyje lengvatas bei privilegijas.

 

Atmink, „paskutiniojo“ karo kary: 1918-aisiais, ką tik grįžęs iš karo, dar aptaškytas gėdingų skerdynių krauju, prieš akis matydamas 10 milijonų lavonų, 20 milijonų sužeistųjų, 10 milijonų invalidų, 3 milijonus dingusiųjų be žinios, milijonus našlių ir našlaičių, tu prisiekei: DAUGIAU NIEKADA!

 

Tačiau uniformuoti galvijai vėl uždėjo savo sunkią leteną. Dirbantis žmogus jau nebe žmogus, o šauktinis. KIEK TAI GALI TĘSTIS? Tai tęsis iki tol, kol viso pasaulio proletarai nesupras, kad TURI VIENINTELĮ PRIEŠĄ – SAVO VALDININKUS. Iki tol, kol viso pasaulio proletarai nesusibroliuos, nesusivienys ir kartu nepakils į paskutiniąją ataką – kol į kariškių ir vyriausybės klounų šiknas neįsmeigs savo durtuvų, dar drėgnų nuo savo brolių kraujo. Proletare, 1919-aisiais ir 1936-aisiais tu rėkei „MIRTIS GALVIJAMS!“, tačiau 1943-aisiais daugiau neberėk – IMK VEIKTI!

 

Pribaik juos VISUS, nesvarbu, kokiais blizgučiais jie bus apsikarstę – svastikomis, raudonomis žvaigždėmis, riterių ordinais, lotaringų kryžiais ar galų kirviais!

 
TEGYVUOJA LAISVĖ! TEGYVUOJA TAIKA! TEGYVUOJA SOCIALINĖ REVOLIUCIJA!
 
Tarptautinė revoliucinių sindikalistų federacija
Paryžius, 1943 m.
 
Paryziaus anarchistu federacija
 
 
Rusijos anarchokomunisto komentaras:
 

Gegužės 9-oji – tai gedulo diena. Tai didžiojo visų šalių darbininkijos pralaimėjimo diena. Tą dieną reikia apverkti visas imperialistinio karo aukas, kurios žuvo dėl visų šalių išnaudotojų – valdančiųjų nacių, SSRS ir kolonijinių Vakarų režimų – užmačių. 1935-1945 metais mūsų šalių darbininkai nesugebėjo duoti tinkamo atkirčio hitlerininkų ir antihitlerinės koalicijos terorui. Jie neįstengė sustabdyti skerdynių, kurias pradėjo valdžios elitas, siekdamas išplėsti savo gyvybinę erdvę. Dirbantieji neištarė NE karui ir neatsuko durtuvų prieš išnaudotojus, kaip buvo padarę per I-ąjį imperialistinį karą. Tačiau to meti anarchistai ir karo priešininkai netylėjo. Neturime tylėti ir mes.

 
Vertė dp
2009 05 11