Skaitykite dienraštį, kuris išdavė taurią sąvokos „respublika“ idėją. Skaitykite „Respubliką“ kaip XXI a. neapykantos žmogui pavyzdį, kaip šleikštulį keliantį laikraštį, kurio rašeivos leidžia sau nepaisyti žurnalistų etikos normų bei humanistinių vertybių: pagarbos kitaminčiams, pagarbos žmonių lygybei, pagarbos įstatymams. „Respublikos“ rašeivos kaip tikri nacistai ar sovietiniai saugumiečiai šlykščiais, neapykanta žmonėms persunktais rašiniais, neišprusėliškais samprotavimais ir išvadomis apie žmogaus lytinę prigimtį bei isteriškomis redakcijos skiltimis nuo žemės paviršiaus siekia nušluoti kitaminčius ir kitaip gyvenančius.
Jie drįsta proeuropietiškai ar proamerikietiškai mąstančius žmones vadinti „veršiais“, o tarptautinės dienos prieš homofobiją, kuri minima gegužės 17 d., išvakarėse siūlo šaudyti „ištvirkėlius“, homoseksualus, kurie išdrįso „maskatuotis ir makaluotis“ Lietuvos Seime.
Jie didžiuojasi tautiškąja mąstysena, „lietuviškuoju pusrutuliu“, o iš tikrųjų mąsto primityviai ir dogmatiškai, nežino žmogaus prigimtį aptariančių mokslo teorijų. Jie savo melu, neskirdami pedofilijos kaip nusikaltimo nuo homoseksualizmo kaip lytiškumo atmainos, neplėtodami lytinių nusikaltimų heteroseksualų, kurie kalino, prievartavo dukteris, žudė moteris, savo fašistinėmis idėjomis sąmoningai gąsdina, bukina ir kvailina Lietuvos respublikos žmones, versdami juos patirti neapykantą.
Tačiau mūsų valstybėje gyvena ne idiotai. Mūsų respublikos žmonės jau penkeri metai yra Europos bendrijos piliečiai, kurie laisvai keliauja po Europą, mokosi europietiškuose universitetuose, dirba europietiškose įstaigose, naudojasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais, jaučiasi išoriškai saugūs europietiškoje erdvėje. Tačiau „Respublikos“ rašeivos, sukeldami dirbtines pavojaus šeimai ir tėvynei isterijas, vis dar apsimeta mūsų gelbėtojais, mūsų „broliais ir sesėmis“, tariamu patriotizmu, atgrasiu nacionalizmu, nepajėgdami nuslėpti savo neišprusimo ir chamizmo.
Neapykantos skleidėjai, drabstydami purvais lytines mažumas, iš visų jėgų stengdamiesi įrodyti ypatingą lietuviškosios heteroseksualų lytinės prigimties skaidrumą, nuo pastangų ima dusti „Gender Loops“ kilpose (loop – angl. kilpa). Jie nepaiso Vaikų teisių kontrolierės išvados, jog minėtas projektas nebuvo įgyvendinamas Lietuvos vaikų darželiuose. Jie nepaiso ką tik iškepto Nacionalinio susitarimo projekto – kurti šeimai palankią aplinką – kuriame pabrėžiama, kaip svarbu „įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“. Tiems, kurie „Respublikoje“ kurpia neapykantos žmonėms kupinus straipsnius, tikrai praverstų saviugda. Jiems vertėtų prisiminti ir žinomo klasiko žodžius: „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“. Šie žodžiai tapo Europos Sąjungos realybe, virto „mokymosi visą gyvenimą“ programomis.
Neapykantos skleidėjams, Dienai prieš homofobiją artėjant, kaip pasaulio gelbėtojams verta priminti ir Šventąjį raštą, kurį, tikiuosi, jie skaito. Evangelijoje pagal Joną, skyriuje „Vynmedis ir šakelės“ sakoma: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“. Kur „Respublikos“ rašytojų krikščioniškoji meilė žmogui? Kur jų pastangos telkti tautą ekonominės ir moralinės krizės metu? Kur švietėjiškoji žurnalistų misija telkti tautą racionaliam prezidento ir Europos parlamentarų išrinkimui, kad Lietuvos respublikos piliečiai daugiau nepatirtų proto užtemimo grėsmės?
Rašeivoms verta priminti ir dar vieną gražų pamąstymą iš Evangelijos pagal Joną – „Atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti“. Pikti ir smerktini, kaip „Respublikos“ rašeivų, nes jie pažeidžia žmogaus teises ir laisves, sutrypia pagarbą žmogui.
2009 05 13
