31-asis Švietimo įstatymo straipsnis teigia:

1. Tikyba yra PASIRENKAMA dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.

2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos MOKINYS, SULAUKĘS 14 METŲ, TURI TEISĘ RINKTIS vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba ETIKĄ.

3. JAUNESNIAM NEGU 14 METŲ MOKINIUI tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba ETIKOS DALYKĄ PARENKA TĖVAI (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.

Taigi, čia viskas aišku: neturite 14 metų – prašote tėvų užrašyti į etikos pamokas, jei jums jau 14 – prašymą rašote patys. Daugelis mokinių, lankančių tikybą, teisinasi, kad yra priversti rinktis tikybą, nes neva nėra pakankamo mokinių skaičiaus etikos klasėms sudaryti.

Iš tikrųjų yra taip. Kaip man paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistai, NIEKAS NEGALI VERSTI JŪSŲ LANKYTI TIKYBOS PAMOKŲ. Jei nedaug mokinių renkasi etiką, mokykla gali jungti kelių (netgi skirtingų) klasių mokinius ir jiems dėstyti jų pasirinktą dalyką.

Net jeigu jūs vienintelis visoje klasėje ar netgi mokykloje renkatės etiką, mokykla privalo jums sudaryti sąlygas jos mokytis. Jei nėra jokių kitų galimybių, MOKYKLA PRIVALO JUMS SIŪLYTI ETIKOS MOKYTIS SAVARANKIŠKAI, o ne versti eiti į tikybos pamokas. Jūsų užduotis – tik parašyti prašymą.

Atsiminkite, TAI – NE JŪSŲ, O MOKYKLOS PROBLEMA ir ji privalo ją išspręsti!

Sėkmės kremtant mokslus ir ginant savo įsitikinimus!