amnesty international        Gegužės 27 d. Londone žurnalistams pristatyta pasaulinė žmogaus teisių padėties ataskaita „Amnesty International Report 2009“. 424 psl. ataskaitoje apžvelgti ryškiausi 2008-ųjų žmogaus teisių pažeidimai 157 valstybėse. Visą ataskaitą anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis galite rasti thereport.amnesty.org „Tai ne tik ekonominė, tai žmogaus teisių krizė“, – pareiškė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Irene Khan. „Amnesty International“ teigimu, Lietuvoje nesiliauja rasistiniai išpuoliai, smurtas prieš moteris bei gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų (LGBT) teisių pažeidimai. O pernai Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos pagrindų koncepcija prisidėjo prie patriarchalinių nuostatų stiprinimo.

 

Gegužės 28 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) išplatino informacinį biuletenį, kuriame pateikė „Amnesty International“ pasaulinės žmogaus teisių ataskaitos 2009 bei ryškiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje trumpą komentarą. Pateikiame infobiuletenio santrauką.

 

Pasaulio bankas prognozuoja, kad dar 53 milijonai žmonių smuks žemiau skurdo ribos šiais metais, greta 150 milijonų, kurie ten atsidūrė dėl praėjusių metų maisto krizės. Nors dar anksti įvertinti pastarųjų metų beatodairiško išlaidumo poveikį žmogaus teisėms, akivaizdu, kad šios krizės pasekmės turės skaudžių ilgalaikių pasekmių. Taip pat aišku, kad valstybių vyriausybės ne tik nepagrįstai atsisakė ekonominio ir finansinio rinkos reguliavimo, bet ir visiškai nesugebėjo apginti žmogaus teisių, žmonių gyvenimų ir jų pragyvenimo šaltinių, pabrėžiama ataskaitoje.

 

„Milijardai žmonių kenčia skurdą, iš jų atimtas teisingumas ir žmogiškasis orumas. Tai žmogaus teisių krizė. Ši krizė apima maisto, geriamo vandens, būsto ir darbo trūkumą, augantčią nelygybę ir nesaugumą, ksenofobijos ir rasizmo, smurto ir priespaudos didėjimą. Visa tai sukuria globalią krizę, kuri reikalauja globalių sprendimų, pagrįstų tarptautiniu bendradarbiavimu, žmogaus teisėmis ir įstatymo viršenybe,“ – pabrėžia I. Khan.

 

Ataskaitoje kritikuojamas šiuo metu vyraujantis daugumos vyriausybių kovos su krize požiūris, kurio esmė – siauro ekonominio poveikio priemonės, pagrinde nacionaliniu lygiu, akivaizdu, kad tokiu būdu sėkmingai mėginama pakartoti praeities klaidas, dėl kurių dabar esame tokioje padėtyje. Pažymima, kad Europos Sąjunga išlieka neapsisprendusi žmogaus teisių klausimu. Nors ir laikosi vieningos nuomonės dėl mirties bausmės, saviraiškos laisvės, ir žmogaus teisių gynėjų apsaugos, tačiau daug ES valstybių narių vengia taikyti  tarptautinius standartus pabėgėlių apsaugai, rasizmo ir diskriminacijos panaikinimui, kaip ir griežtai nutraukti bendradarbiavimą su CŽV grobiant asmenis, galimai įtariamus teroristine veikla.

 

Pastebima, kad kai kyla ekonominė ir politinė įtampa tik atvirumas ir pakantumas gali padėti išsklaidyti nepasitenkinimą ir pyktį, kad būtų įmanomas konstruktyvus dialogas ir surasti sprendimai. Žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, advokatų, profsąjungų atstovų ir pilietinės visuomenės slopinimas, persekiojimas ar net baudimas gilina krizę. Bendradarbiavimas su visuomene ir bendrų prendimų paieška galėtų būti raktas kaip pakilti iš šios krizės, kurioje ekonominis elementas toli gražu nėra vienintelis ir lemiantis.

 

                 {youtube}yy14tRe1e-c{/youtube}

 

Dalyje apie Lietuvą pabrėžiama, kad mūsų šalyje 2008-aisiais tęsėsi rasistiniai išpuoliai ir diskriminacija ne Europinės kilmės imigrantų ir romų atžvilgiu. Vis dar nepriimtas įstatymas dėl smurto prieš moteris namuose. Valdžia nesugebėjo užtikrinti/gerbti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisių, ir nepasmerkė veiksmų, kuriais buvo apribotos, ar kai kuriais atvejais pažeistos šių žmonių teisės į saviraiškos laisvę, taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas.

 

2008-ųjų vasario mėnesį JT Specialusis pranešėjas rasizmo klausimais, ataskaitoje apie vizitą į Lietuvą, išreiškė susirūpinimą dėl mažumų padėties Lietuvoje, pažymėdamas, kad romai patiria ryškią diskriminaciją įdarbinimo ir būsto srityse. Romų bedarbystės lygis išliko keliskart aukštesnis nei etninių lietuvių, o gyvenimo sąlygos romų gyvenvietėse kai kuriais atvejais buvo žemiau minimalių standartų, įskaitant elektros, šildymo nebuvimą, geriamo vandens ir sanitarinės įrangos trūkumą.

 

Specialusis pranešėjas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl rasistinių išpuolių prieš migrantus, ypatingai ne Europinės kilmės, ir neapykantą propaguojančių pasiakymų skaičiaus augimo. Nepaisant aiškaus Konstitucijoje įtvirtinto draudimo kurstyti rasinę nesantaiką, praktikoje labai mažai atvejų pasiekė teismą. Specialusis pranešėjas primygtinai rekomendavo Lietuvos valdžiai įtvirtinti rasizmą kaip sunkinančią aplinkybę Baudžiamajame kodekse.

 

Savo baigiamosiose išvadose, publikuotose 2008-ųjų liepą, JT Komitetas dėl moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) išreiškė susirūpinimą dėl vis dar nepriimto įstatymo dėl smurto namuose, ypač turint omenyje aukštą smurto prieš moteris lygį. Taip pat Komitetas pastebėjo, kad valdžia prisidėjo prie patriarchalinių nuostatų bei vyrų ir moterų vaidmenų ir atsakomybės stereotipų stiprinimo pariimdama Valstybinę šeimos politikos pagrindų koncepciją 2008-ųjų birželį.

 

Europos Sąjungos iniciatyvos „Už įvairovę, prieš diskriminaciją“ vilkikas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie ES teisės aktus, draudžiančius disrkiminaciją dėl lyties, neįgalumo, amžiaus, religijos ir įsitikinimų, rasės ir tautybės, bei seksualinės orientacijos, 2008 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nebuvo įleistas į Lietuvą antrus metus iš eilės. Vilniaus meras atmetė prašymą leisti vilkikui įvažiuoti į miesto centrą rugpjučio 20-osios renginiui, pareiškęs, kad LGBT aktyvistai „propaguos homoseksualumą“. Kauno miesto meras taip pat uždraudė šią ES iniciatyvą, pareikšdamas, kad „homoseksualų festivalis gali sukelti daug neigiamų emocijų“.

 
a.lt info
2009 05 28