Šiandien jaučiamas gana stiprus konservatyvių dešiniųjų partijų, kurių ideologija paremta „pakankamumo“ paradigma, palaikymas ir jų įtakos didėjimas. Dešinieji pasisako prieš ES plėtrą, jie siekia perorientuoti Europos Sąjungą į „vystymąsi iš vidaus“, o ekonominius resursus nukreipti ne išorės partneriams, o „silpnosioms ES grandims“. Pavyzdžiui, šiandien iškilo grėsmė Estijai, ketinančiai prisijungti prie euro zonos, nors prieš keletą mėnesių šios šalies vyriausybės vadovas skelbė apie konkrečius planus pereiti prie Europos valiutos jau 2010-aisiais.
Įtakingas Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ akcentuoja, kad nuotaikas Rytų Europoje vis labiau lemia populistai, tuo tarpu „senoji Europa“ stengiasi parodyti, kad nieko nepastebi. Šio leidinio žurnalistai prognozuoja: „Europarlamento rinkimų išvakarėse Rytuose jėgas kaupia dešinieji populistai, kurių reitingai ypač šoktelėjo, nes piliečių yra nusivylę ne tik rytojumi, bet ir šiandiene materialine padėtimi.“
Ryški šios tendencijos apraiška tapo politinė reklama Čekijos televizijoje. Reklaminiai klipai kviečia „galutinai išspręsti čigonų klausimą“ – juose rodomi čigonų gyvenimo vaizdai ir skamba šūkis „Nenuolaidžiauti čigonams“. BBC nuomone, tokia reklama prilygsta antisemitinei kampanijai fašizmo laikotarpiu. Vaizdo klipus užsakė ultradešinioji Nacionalinė partija (Národní strana), besibalotiruojanti į Europarlamentą.
Ksenofobijos apraiškomis neatsilieka ir „Senoji Europa“. Pavyzdžiui, nacionalistinė Austrijos laisvės partija (Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ), organizuodama priešrinkiminę kampaniją į Europarlamentą, laikraščiuose spausdino propagandinius skelbimus su didžiulėmis raudonos spalvos antraštėmis „Neleisime, kad Izraelis įstotų į Europos Sąjungą“. Austrijos kancleris Werneris Faymannas buvo priverstas pareikšti: „Tai gryna antisemitinė provokacija. Izraelis nepretenduoja stoti į Europos Sąjungą, šia tema nėra vykdomos netgi preliminarios diskusijos. Vienintelis tokių skelbimų tikslas – priminti rinkėjams apie antisemitinę šios partijos kryptį. Užuo skatinę toleranciją, jie propaguoja neapykantą. Man gėda dėl jų veiksmų, kuriuos aš kategoriškai smerkiu.“
Beje, ne visi Europos ultradešinieji linksta į rasizmą. Pavyzdžiui, S. Berlusconi vadovaujama Italijos partija „Laisvės žmonės“ (Popolo della Libertà) paviešino kandidatų į Europarlamentą sąrašą, kuriame ir keturios merginos „top modeliai“, neturinčios nieko bendra su politika. Įdomu, kad neseniai į partiją įsiliejo ultradešinieji Mussolinio sekėjai, taigi vyriausybiniai dešinieji renkasi žavių kovotojų už italų identitetą įvaizdį.
Potencialią dešiniųjų sėkmę Europarlamento rinkimuose netiesiogiai lems ir aplinkybė, kad jaunimas, sudarantis 7 % nuo visų rinkėjų ir dažniausiai balsuojantis už kairiuosius, naujausiais sociologinių tyrimų duomenimis, nerodo jokio susidomėjimo šiais rinkimais. Be to, net 46,7 % visų rinkėjų mažai domisi šia rinkimų kampanija.
Ispanijos ir Portugalijos premjerai pakvietė Europos rinkėjus aktyviai dalyvauti Europarlamento rinkimuose ir balsuoti už socialistus. Apžvalgininkai įsitikinę, kad šių šalių socialistai geriausiu atveju tik išlaikys tą patį mandatų skaičių, kurį gavo 2004-aisiais. Ypač sunku bus Ispanijos socialistams: šios šalies ekonomika pergyvena gilią krizę (čia užregistruotas rekordinis ES šalyse 17 % nedarbo lygis), be to, daugelis kairiųjų vyriausybės kritikų užima boikoto pozicijas.
Europarlamente egzistuoja ir „dešiniojo ideologizavimo“ problema. Europos parlamentas yra priėmęs rezoliuciją, į kurią įtrauktas punktas, reikalaujantis, kad rugpjūčio 23-oji („Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo diena) visoje Europoje būtų paskelbta „totalitarinių (komunistinių) ir autoritarinių režimų aukų atminimo diena“. Šio dokumento iniciatoriai – Estijos atstovai su T. Kelamu priešakyje. Ši rezoliucija stimuliuos antikomunistinę retoriką, nukreiptą prieš „Europos tvirtovės“ kritikus. Nors komunistai tarp Europos kairiųjų sudaro nedidelę ir nuolat mažėjančią dalį, tačiau į juos nukreiptas smūgis susilpnins kitų kairiųjų – socialdemokratų, socialistų ir kairiųjų radikalų – pozicijas. Krizės sąlygomis jiems bus primesta būtinybė teisintis dėl stalinizmo nusikaltimų, o tai trukdys jiems kurti alternatyvias Europos vystymosi programas be izoliacijos ir nacionalizmo.
