Nuo Paksogeito laikų tualetinis popierius Lietuvos viešajame gyvenime yra ne šiaip asmens higienos reikmuo, bet galingas simbolis bei visuomenės ir valdžios tarpusavio bendravimo priemonė. Apmėtydami prezidentūrą tualetinio popieriaus ritinėliais žmonės atsakė į Pakso gyvenimo kredo ŠIKAU IR TAPŠNOJAU. Nuo tada apsitapšnoti reiškia beviltiškai įklimpti savo paties išmatose. Tualetinio popieriaus svaidymas tada reiškė ir linkėjimą apsivalyti apsitapšnojusiesiems, –  kaip koks gelbėjimosi ratas skęstantiesiems, – ir apkaltą, siuntimą šikt išvietėn.

Ir štai tualetinis popierius (T.P.), kur buvęs kur nebuvęs, su trenksmu grižta į viešąją sceną. Valdančiosios Permainų koalicijos, diegiančios celibatą ekonomikoje, ministrai sukėlė išlaidų skandalą. Jie prisišaukė nelaimę: tualetinis popierius is back. Ir įdomiausia, kad šį kartą į sceną T. P. sugrąžintas paties politinio personažo, o ne elektorato rankomis. T.P. yra simptomas, kurio reikšmės menkinimas tik didina tą reikšmę. Tai galima pavadinti T.P. dėsniu.

Permainų koalicijos ministro, moterų vienatvės ir šeimos vertybių specialisto Dagio paslydimas ant T.P. tampa atveju, atskleidžiančiu naujas, iki šiol menkai pažintas T.P. kaip simbolio reikšmes. Atrodo, tarsi kas tyčia būtų pakišęs Dagiui tuos ritinėlius. Kai kurie žurnalistai ir populiarūs blogeriai (Račas) jau bando vynioti versiją, kad 2 ministrai ir 1 seimo narys buvo strategiškai pakišti – paaukoti. Taigi čia T.P. tampa užkulisinių jėgų įtakos simboliu. Pats šeimos dievas Dagys leido aiškiai suprasti, kad būtent taip traktuoja jam klastingai koją pakišusį ritinėlių paketą: aiškindamasis radijo bangomis, ministras dėstė, kad T.P. biure yra pirmojo būtinumo reikmuo, – NEGI PAKABINSI LAIKRAŠTĮ?.

Čia beveik akivaizdi politinė potekstė. Juk čia sakoma, kad iš laikraščių neverta tikėtis, kad jie apvalys, užtikrins švarų valdžios įvaizdį. Norint pašalinti apsitapšnojimo padarinius, reikia investuoti į švaraus įvaizdžio PRiemones. Taigi socialinės apsaugos ministro rankose, tiksliau lūpose, magiškas ritinėlis virsta kartu ir politiniu komentaru, ir prognoze, ir net grasinimu – T.P. kaip socialinės švaros ir higienos priemonė reiškia ir cenzūrą. Žodis virto kūnu. Valinskas pasirūpino, kad nebūtų paviešinta daugiau info apie išlaidas.

Tačiau tualetinio popieriaus, kaip švaraus įvaizdžio palaikymo ir dėmių šalinimo priemonės, blogoji savybė yra ta, kad jis linkęs išslysti iš rankų. Pvz., Paksui atgal smogė jo paties bumerangas. Galima išvesti dėsnį: visada, kai viešojoje scenoje išnyra T.P., turime reikalą su manipuliavimo technologijų nesuvaldymu.

Šiandien T.P. mums perduoda žinią apie PRIVAČIŲ REIKALŲ TVARKYMĄ UŽ UŽDARŲ DURŲ, o mesdami ritinėlį atgal galime ištarti savo „NE“ VIEŠOJO INTERESO PRIVATIZACIJAI.

Cenzūros, informacijos filtravimo ir vadinamojo visuomenės masažavimo technologijos yra Permainų koalicijos gyvybės paslaptis. Žmonėms gyvybiškai svarbi informacija dozuojama mažomis porcijomis, siekiant apdoroti ir paruošti piliečius sunkesnėms žinioms. Ką mes žinome apie Kubiliaus derybas su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu? Ką žinome apie esamą ekonomikos būklę? Apie Latvijos krizės poveikį Lietuvai? Lietuvoje negirdimi užsienio ekspertai kalba apie neišvengiamą Latvijos krizės poveikį Lietuvai ir litui.

Kas suteikė Tėvynės sąjungai ir partneriams įgaliojimus sadistiškai smaugti diržais ir pjaustyti, privatizuoti bei „dereguliuoti“ viską – nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki policijos? Šiandien sužinojome, kad valdininkų skaičius ne sumažėjo, o padidėjo. Anksčiau nepastebėta praslydo žinutė, kad ir biudžetas surenkamas pakenčiamai. Kitaip tariant, pjaustymo ir smaugimo tikslas yra visai kitas, daug kilnesnis – „kurti ateitį“ (spartinti privatizavimą ir dereguliavimą) „ateities kartoms“ (globaliam kapitalui).     

Sprendžiant iš įžūlių atsikalbinėjimų, Vyriausybės viršininkas ir jo fanų grupės tikisi kol kas laimėję kovą dėl teisės apibrėžti, kas šiandien yra įmanoma, o kas – ne. Jau atmintinai išmokome užkalbėjimą, kad „neįmanomi“ jokie geresni sprendimai už tuos naktinius.

Manipuliavimas „tualetiniu popieriumi“: konservai kol kas manipuliuoja dėmių trynimo priemonėmis, slėpdamiesi už uždarų durų ir tapšnodami smegenis savo rinkėjams. Bet šiandien, kaip ir vakar, tas paprastas ir kartu magiškas popieriaus ritinėlis mums padeda išviešinti už mūsų nugarų vykdomą viešojo intereso privatizavimą bei pasiųsti istorijos išvietėn tuos, kurie naudojasi viešaisiais ištekliais naikindami socialines paslaugas ir privatizuodami pačius viešuosius išteklius.

Neverta labai stebėtis, kad toks kasdienis, banalus daiktas kaip tualetinis popierius, įgyja tokį visuomeninį rezonansą. Taip atsitinka tuomet, kai susikaupusi socialinė įtampa projektuojama į konkrečius simbolius, asmenis ir ritualus. Pavyzdžiui, Dalios G. pažadas pašalinti iš rezidencijos Pakso žmonos įstatytas kolonas, kurios „trukdo praeiti“, įelektrintame šiandienos kontekste skamba daugiaprasmiškai. Kolona teorinėje literatūroje aiškinama kaip patriarchalinės galios (falo) simbolis. Todėl prezidentės žodžiai skamba kaip pažadas pašalinti veteranų valdžios atgyvenas, kurios trukdo pažangai.

2009 06 15