Oficialioji Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad dešiniųjų nacionalistų partijos „Laisvė“ (VO „Svoboda“) Odesos skyrius iškėlė idėją pervadinti Aleksandro prospektą Maksimo Čaikos vardu. M. Čaika – 21-erių metų studentas, organizacijos „Šlovė ir garbė“ vadeiva, nužudytas 2009 m. balandžio 17 dieną. („Слава і Честь“, sutrumpintai „Січ“, priklauso daugelyje šalių veikiančiam fašistuojančių skinhedų tinklui „Kraujas ir garbė“ – „Blood&Honour“.) VO „Svoboda“ Odesos skyriaus lyderis Pavelas Kirilenka pranešė, kad Odesos miesto valdžiai įteiktas oficialus prašymas pakeisti prospekto pavadinimą. Prašyme pažymėta: „Maksimo Čaikos vardas – tai kovos už ukrainietišką Ukrainą simbolis“.
Kiek anksčiau panašią, tik menkesnę savo užmoju idėją buvo siūliusi profašistinė organizacija „Nacionalinė Ukrainos asamblėja – Ukrainos tautos savigyna“ (UNA-UNSO). Ji siūlė Maksimo Čaikos vardu pavadinti ne prospektą, o skersgatvį, kuriame gyveno nužudytasis.
Partija „Visos Ukrainos susivienijimas „Laisvė“ (VO „Svoboda“) įkurta 1991 metais kaip Socialnacionalistinė Ukrainos partija (SNUP). Partijos emblema buvo stilizuota svastika, o visos idėjos be galo priminė Vokietijos nacionalsocialistų partijos (NSDAP) programą. 2004 m. per devintąjį socialnacionalistų suvažiavimą buvo pakeistas partijos pavadinimas, o vietoj stilizuotos svastikos pasirinktas kitas simbolis – iškelta ranka su atlenktais trimis pirštais.
Socialnacionalistinės Ukrainos partijos ir judėjimo UNA-UNSO vėliavos
Balandžio 17-ąją Odesos neonacistai tapo savo pačių agresijos aukomis. 15 nacistinių skinhedų, panaudoję šaltąjį ginklą, užpuolė 5 antifašistinio judėjimo dalyvius. Nacistai ėmė mėtytis žodžiais, po to pradėjo muštynes. „Antifa“ aktyvistai ir anksčiau ne kartą yra susidūrę su grasinimais ir tapę nacistų išpuolių aukomis, todėl suprato, kad susidūrimas su oponentais gali baigtis tragiškai. Gindami savo gyvybes, jie buvo priversti pasinaudoti peiliu. Vienas užpuolikas – nacistinis skinhedas Maksimas Čaika – buvo sužeistas. Jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, todėl vaikinas ligoninėje mirė.
Ultranacionalistų sumanymu įamžinti savo nario atminimą, aišku, pasipiktino Ukrainos antifašistai. Jie išplatino trumpą komentarą:
„Mes jokiu būdu nepalaikome Maksimo Čaikos žudikų, tačiau pavadinti prospektą neonacio vardu – to jau per daug. Visa tai itin primena jauno vokiečių nacisto Horsto Vesselio, nužudyto 1930-aisiais, istoriją. Tuomet nacistų propaganda irgi išnaudojo žmogžudystę, kad užsidirbtų politinių dividendų.
Nereikėtų menkinti pavojaus, kad į Ukrainos valdžią ateis neonacistai, šis pavojus ypač didelis Vakarų Ukrainoje. Per paskutinius rinkimus į Ternopolio apskrities tarybą minėtoji ultranacionalistinė Olego Tagnyboko partija VO „Svoboda“ surinko daugiau balsų nei Juščenka, Timošenko ir Janukovičius kartu sudėjus. Be to, nereikia pamiršti, kad dabar ekonominės krizės metas, kuris dar ilgai nesibaigs. O per krizę, kaip žinome, visuomenė stengiasi rasti paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus – ji ieško silpnesnių ir bando juos apkaltinti. Todėl neapykanta ir ksenofobija vis stiprės.“
Pagal korrespondent.net ir community.livejournal.com/ru_antifa parengė en arche
