eurofasizmas       Maskvos žmogaus teisių biuras (MŽTB) – 2002 metais įkurta nevyriausybinė organizacija, atliekanti nuolatinę žmogaus teisių pažeidimų stebėseną visoje Rusijoje. Ši organizacija fiksuoja ksenofobijos, rasinės diskriminacijos, antisemitizmo ir religinio persekiojimo faktus bei perduoda juos įvairioms žiniasklaidos priemonėms bei Rusijos valdžios institucijoms. Kiekvienais metais ji išleidžia metinę ataskaitą, kurioje pateikti suvestiniai žmogaus teisių stebėsenos duomenys ir atlikta jų analizė. 2009 m. birželio 24 d. MŽTB išplatino pareiškimą „Fašizmas nenugalėtas“, kuriame konstatuoja, jog pastaruoju metu visoje Europoje pastebimos neofašizmo sustiprėjimo tendencijos.

 

Pareiškime MŽTB pažymi, kad XXI amžiaus pradžioje visame pasaulyje padažnėjo ksenofobijos, nacionalizmo, antisemitizmo ir rasizmo – to, ką galime įvardinti žodžiu „fašizmas“, – atvejai. Miestų gatvėmis vaikšto žmonės, kurie save vadina skirtingais vardais, tačiau jų esmė ta pati – neapykanta kitos rasės, kitos odos spalvos, kito tikėjimo žmonėms. Jie muša, degina, žudo... Turbūt nebėra nė vienos pasaulio šalies, kurioje viena ar kita forma nepasireikštų neonacizmas. Fašizmas tarpsta ir senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, ir besivystančiose šalyse, turinčiose totalitarinių režimų patirtį. Norint suvokti fašizmo apraiškų mastą, užtenka peržiūrėti vos keletą žiniasklaidos pranešimų:

 

– 2008 m. kovo mėn. Vokietijoje atliktos gyventojų apklausos duomenimis, į klausimą „Ar nacionalsocializmas turėjo teigiamų pusių?“, „Taip, turėjo“ atsakė apie 25 proc. apklaustųjų.

 

 – Prancūzijos ultradešiniųjų lyderis Jeanas-Marie LePenas 2008-ųjų gegužę pareiškė, jog „dujų kameros yra mažas II-ojo pasaulinio karo istorijos fragmentas“.

 

– Paskutiniuose rinkimuose Austrijoje ultradešinieji surinko beveik 30 proc. balsų.

 

Tokių pranešimų yra šimtai. Pasaulinėje interneto erdvėje veikia apie 5000 portalų, kurie propaguoja prievartą ir smurtą. Dešinieji radikalai ypač sustiprėjo pastaraisiais metais. Įvairiose pasaulio šalyse rengiami dešiniųjų radikalų susibūrimai, juose pasisako žmonės, atvirai neigiantys Holokaustą. 2007 m. lapkričio 10 d. ir 2008 m. kovo 2 d. Čekijos neonacistai surengė maršus į žydų kvartalus Prahoje ir Pilzene, 2008 m. kovo 11 d. Vilniaus skustagalviai pražygiavo miesto centru skanduodami „Viens, du, trys, graži Lietuva be rusų“, „Juden raus“ ir „Užmuškit tą žyduką“. 2008 m. gegužės 1 d. neonaciai surengė maršą Hamburge.

 

Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Moldovoje vykdomas nacizmo ir asmenų, kariavusių nacių pusėje, reabilitavimo procesas. Nacistinio režimo talkininkai verčiami nacionaliniais didvyriais. Ksenofobinės ir nacionalistinės nuotaikos šiose šalyse (beje, ir Vokietijoje bei Italijoje, tik šiek tiek mažesnės) stipriai įtakoja politinį šalių gyvenimą, tampa oficialiomis partijų ideologijomis, jas kursto aukšti šalių pareigūnai ir valdžios elito atstovai.

 

Ypatingą nerimą kelia rinkimai į Europarlamentą, kuriuose savo mandatų skaičių žymiai padidino nacionalistinės partijos. Tarp jų „Judėjimas už geresnę Vengriją“ („Jobbik“, kuriai priklauso sukarintos „Vengrų gvardijos“ grupuotės, nešiojančios nacistinę aprangą), „Danų liaudies partija“ („Dansk Folkeparti“), pagarsėjusi savo kovinga retorika prieš imigrantus, „Italijos „Šiaurės lyga“ („Lega Nord“), aršiai pasisakanti prieš imigraciją. Į Europarlamentą pateko Prancūzijos „Nacionalinis frontas“ („Front National“) su žinomu radikalu ir ksenofobu Jeanu-Marie Le Penu priešakyje, Olandijos „Laisvės partija“ („Partij voor de Vrijheid“) su pagarsėjusio antiislamiško filmo „Fitna“ autoriumi Geertu Wildersu, raginančiu „atiduoti Europą krikščionims“, Bulgarijos nacionalistų partija „Tautinė sąjunga Ataka“ („Natsionalen Sǎyuz Ataka“) ir kt.

 

Pirmą kartą į Europos parlamentą pateko ultradešinioji Suomijos partija „Tikrieji suomiai“ („Perussuomalaiset“), „Didžiosios Rumunijos partija“ („Partidul România Mare“) ir, galų gale, „Britų nacionalinė partija“ („British National Party“, BNP). Pastaroji, gavusi netgi 2 vietas, jau ėmėsi kurti plačios dešiniųjų nacionalistų koalicijos planus.

 

Ypač liūdnas faktas, kad neonacistinės nuotaikos sparčiai plinta ir Rusijoje, šalyje, kuri suvaidino lemiamą vaidmenį pergalėje prieš Vokietijos fašistus ir paaukojo milijonus savo gyventojų. Rusijoje beveik atvirai veikia šimtai skinhedų grupuočių, kurios nacionalizmą supranta kaip labai paprastą formulę: „Užmušk visus ne rusus“. Štai keletas naujesnių žiniasklaidos pranešimų:

 

– ant Maskvos pastato, kuriame 1942-1948 m. veikė Antifašistinis žydų komitetas, buvo pakabintas „fiurerio“ portretas su užrašu „Hitleris buvo teisus“,

 

– Chimkuose nacionalistai pripiešė svastikų ant karinės technikos, kuri stovi Pergalės aikštėje,

 

– balandžio 20 d. Tagile buvo nupiešta svastika ant legendinio „34“ tanko bokštelio, o šalia jos – Hitlerio gimimo data,

 

Per 2008-uosius metus, MŽTB duomenimis, Rusijoje buvo įvykdyti 293 ksenofobiniai išpuoliai, dėl kurių 122 žmonės žuvo, o 380 buvo sužeisti. Nuo šių metų pradžios jau surengti 103 rasistiniai išpuoliai: 34 žmonės žuvo, 102 – sužeisti.

 
www.antirasizm.ru vertė en arche
2009 06 24
 
 
                paul marie hafner