nk95        Atsiprašome, kad prieš dvidešimt metų, Sąjūdžio laikais, pasikėlėm į puikybę ir drįsom pagalvoti, kad mes šį tą reiškiam, kad mes apgynėm šitą valstybę ir kad ji yra mums bei mūsų ir reikalaujame kažkokių ten teisių.

 

Atsiprašome, kad savo godumu sukėlėme šitą krizę ir sudarėme mylimai valdžiai tiek problemų (dabar ji priversta mus traukti iš bėdos) ir kad esame tokie „looseriai“, nesugebame prisiimti asmeninės atsakomybės už viską, kas vyksta valstybėje.

 

Atsiprašome už tai, kad dirbame ir taip apkrauname darbdavius, kuriems tenka už mus mokėti mokesčius ir taikstytis su mūsų keistumais.

 

Atsiprašome, kad kartais sergame ir apkrauname sveikatos apsaugos sistemą.

 

Atsiprašome, kad nedirbame (ieškome darbo, laukiamės kūdikių, sergame) ir taip sudarome naštą biudžetui.

 

Atsiprašome, kad nesugebame susitaupyti gydymui ir mokslui.

 

Atsiprašome, kad nebalsuojame (arba balsuojame neteisingai) ir kryptingai neveikiame demokratijos vardan. Tuo pačiuatsiprašome, kad balsuojame ir neleidžiame valdantiesiems vesti mus teisingu keliu be rietenų ir varginančios pareigos kasmet kankintis nieko nekeičiančiais rinkimais.

 

Atsiprašome, kad buriamės į visuomeninius judėjimus, organizacijas ir profsąjungas.

 

Atsiprašome, kad negimdome vaikų ir visuomenė sensta, ir taip pat atsiprašome, kad gimdome vaikus ir tikimės pašalpų už juos.

 

Atsiprašome, kad dirbdami kultūros ir švietimo sektoriuose nesugebam rasti ką pasivogti (kaip siūlė kultūros ministras) ir tokiu būdu neišvaduojame valstybės nuo įsipareigojimo mokėti mums (juokingo dydžio) atlyginimus.

 

Atsiprašome, kad skaitom ir perkam knygas, lankome bibliotekas ir jose norim naujų knygų, nors ne visos dar yra perskaitytos.

 

Atsiprašome, kad ne visi sutinkame oriai dirbti Maksimos kasose už minimalų atlyginimą.

 

Sutinkame su Pasaulio banku, kad Lietuvoje visko per daug: ligoninių, ligonių, mokyklų, nesveikai didelės algos ir pensijos. Sutinkame viską nusirėžti, nusipjauti ir užsiveržti diržais.

 

Prisižadame, kad dalis mūsų planingai pasitrauks iš šalies, o kita dalis – iš gyvenimo, taip palengvindami valdžiai užlopyti biudžeto skyles

 
NK95
2009 07 02