„Visur tave stebi tos akys ir lydi tas balsas. Miegantį ar nemiegantį, dirbantį ar valgantį, namie ar gatvėje, vonioje ar lovoje – niekur nepabėgsi“. George Orwell, 1984 .

Jau niekas neabejoja, kad visi esame matomi, stebimi ir archyvuojami. Kai einame pasivaikščioti, esame turguje, autobuse, banke, metro, stadione, mašinų stovėjimo aikštelėje, kelyje... kažkas mus stebi per naujoviškas skaitmenines durų akutes. Daugybė stebinčių akių mus seka visoje planetoje, skvarbus palydovų žvilgsnis mus lydi iš kosmoso, tylūs kamerų lęšiai mus kontroliuoja gatvėse, sistema „Echelon“* stebi, su kuo mes bendraujame, o RFID** mikroschemos išduoda vartotojišką mūsų profilį. Kiekvienas pasinaudojimas kompiuteriu, internetu (Google, YouTube, MySpace...) ar kreditine kortele palieka neištrinamus pėdsakus, bylojančius apie mūsų tapatybę, asmenybę, polinkius. Išsipildė seni George’o Orwello įtarimai, kadaise mums atrodę pernelyg paranojiška utopija.

Suardyta būtina laisvės ir saugumo pusiausvyra. Norėdama apsaugoti visą visuomenę, mūsų moderniųjų demokratijų valdžia kiekviename pilietyje stengiasi įžvelgti virtualų nusikaltėlį. Žūtbūtinis karas su terorizmu, tapęs didžiausiu pastarojo dešimtmečio rūpesčiu, suteikė nepriekaištingą moralinį pasiteisinimą ir sudarė sąlygas legaliai sukaupti įspūdingą priemonių arsenalą, leidžiantį sėkmingai įgyvendinti integralios socialinės kontrolės projektą. Technologinė (informacinė ir skaitmeninė) pažanga irgi prie to prisidėjo: valdžia kaskart įgyja tobulesnių elektroninio stebėjimo priemonių.

Mums sako: „Bus mažiau privatumo, mažiau intymumo, tačiau būsime saugesni“. Ir remdamasis šiuo nauju kategorišku imperatyvu, palaipsniui anestetiškai įsiviešpatavo režimas, kurį galime apibūdinti kaip „kontrolės visuomenę“. Kitaip nei ankstesnės „disciplinuotosios visuomenės“, maištautojus ir išsišokėlius suvarydavusios į uždaras erdves (kalėjimus, pataisos kolonijas, beprotnamius), kontrolės visuomenė viešoje erdvėje izoliuoja įtartinus asmenis (vadinasi, beveik visus piliečius) ir nuolat juos stebi. Kartais naudojasi prietaisais-išdavikais, kuriuos jie įsigijo patys laisva valia: kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais ir kitomis informacinėmis priemonėmis (kredito kortelėmis, delninukais, pavyzdžiui, „Palm“, transporto bilietais, GPS ir pan.), o kartais – diskretiškomis sistemomis informatorėmis, stebinčiomis kiekvieno žmogaus judėjimą, pavyzdžiui, kelių radarais, stebėjimo videokameromis.

Jų įrengta be galo daug. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei 4 mln. videokamerų (viena kamera penkiolikai gyventojų) ir vienas žmogus gali būti nufilmuotas 300 kartų per dieną... Naujosiomis ypač didelės skiriamosios gebos (daugiau nei 10 mln. taškų) „Gigapan“ kameromis galima taip išdidinti vaizdą, kad tampa nesudėtinga nustatyti biometrinius kiekvieno iš tūkstančių žiūrovų, esančių stadione, mitinge ar politiniame pikete***, veido bruožus.

Nors rimti tyrimai atskleidė mažą videostebėjimo efektyvumą, pasitikėjimas šia technologija didėja. Pasinaudodamos antiteroristine paranoja, kurią pačios ir sukūrė, kai kurios vyriausybės subūrė civilių savanorių grupes, informuojančias valdžią apie tai, ką mato ir girdi. 2002 m., vadovaujant George’ui W. Bushui, JAV Teisingumo departamentas pradėjo „Operation Tips“. Daugiau nei milijonas darbuotojų tapo informatoriais, kurių užduotis – suartėti su žmonėmis (santechnikais, antenininkais, mūrininkais, elektrikais, sodininkais), o pastebėjus ką nors įtartina, tuoj pat telefonu pranešti policijai.

Teksaso pasienio šerifų asociacija (Texas Border Sheriff ‘s Coalition) įgyvendina dar vieną projektą – informacinę visuomenę siekia paversti informatorių visuomene. Šerifai nuošaliuose strateginiuose pasienio taškuose įrengė penkiolika stebėjimo kamerų, kurios yra prijungtos prie interneto (http://www.blueservo.net/), ir kiekvienas asmuo, esantis prie kompiuterio bet kurioje pasaulio vietoje, gali stebėti Teksaso dykvietes ar Rio Grande pakrantes. Pamačius nelegalų emigrantą, pranešti galima paprasčiausiu elektroniniu laišku. Apie trisdešimt milijonų žmonių iš įvairių valstybių sutiko būti Teksaso policijos informatoriais kovoje su nelegalia imigracija. Nesunku suprasti, kad dėl gilėjančios dabartinės ekonominės krizės ir staigaus ksenofobijos augimo, įrengus panašią stebėjimo kamerų sistemą Europoje, prie Viduržemio jūros pakrantės, savanorių civilių šnipų skaičius, be abejo, būtų įspūdingas.

Tai – viena šiuolaikinės kontrolės visuomenės perversijų: piliečius norima paversti ir sekliais, ir sekamaisiais. Kiekvienas asmuo turi šnipinėti kitus, o tuo pat metu pats yra šnipinėjamas. Įgyvendinamas ambicingiausias totalitarinių visuomenių represinis tikslas. Esame įtikinti, kad gyvename visiškai laisvoje demokratinėje erdvėje.

_____________________ 

* NSA (National Security Agency, JAV) telefoninių pokalbių ir el. pašto šnipinėjimo sistema.

*** Žr., pvz., Prezidento Barako Obamos inauguraciją: http://gigapan.org/.