Dauguma lietuvių mano esą patriotai, tačiau jų patriotiškumo jausmas kiek paviršutiniškas ir masinis, mano visuomeninkai. Pasak filosofės Nidos Vasiliauskaitės, istoriko Eligijaus Railos ir Naujosios kairės atstovo Kasparo Pociaus, valstybinių švenčių metu pasireiškianti masinė sąmonė neturi pilietiškumo atspalvio. Tuo metu europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, jog „svarbiausia, kad žmonės džiaugiasi gyvenimu tėvynėje“.

         V. Landsbergis pažymi, kad „lietuviai nėra vieninga tauta, todėl kalbėti apie visus lietuvius ir jų patriotizmą yra sudėtinga“. „Patriotiškumas, patriotizmas, meilė tėvynei turėtų būti natūralus jausmas. [...] būtų gerai, kad nebūtų jokio griaunamojo darbo prieš šią meilę“, – sako V. Landsbergis.

         Tuo metu filosofė Nida Vasiliauskaitė pastebi, kad norint gauti atsakymą į klausimą, ar lietuviai yra patriotiški, pirmiausia derėtų atsakyti į klausimą, kas gi yra tas patriotizmas. „Vieniems patriotizmas – emocinis tapatinimasis su tam tikrais nacionaliniais simboliais, kitiems – neabejingumas socialinei tikrovei, dar kitiems – ultranacionalizmas“, – dėstė pašnekovė.

         Lietuvių patriotizmas – fasadinis

         „Daugelis lietuvių pasakytų, kad jie yra katalikai, bet tai reiškia dažniausiai tik tai, kad jie švenčia tam tikras šventes. Manau, kad panašiai yra ir su tuo patriotiškumu. Tiesiog daugelis žmonių pasakys, kad yra patriotai. Juos galbūt apima euforija pamačius tam tikrus valstybinius simbolius, noras dalyvauti Dainų šventėje. Jeigu patriotizmą suprasime būtent taip, tada labai didelė dalis žmonių save su tuo tapatins. Jeigu patriotizmą matysime kituose kontekstuose, kur tai reikš ką nors mažiau fasadiško, tai patriotų Lietuvoje nebus tiek daug“, – sakė pašnekovė.

         Filosofė pastebi, kad Lietuvoje tikrieji patriotai tautiečių dažnai lieka nesuprasti. „Patriotizmas dažnai suvokiamas kaip realybės garbinimas ir pyktis, kuris yra nukreipiamas į kiekvieną, kuris kažkuo išsiskiria ar drįsta pasakyti, kad ne viskas pas mus yra labai gerai. Dažniausiai tokie žmonės apkaltinami patriotizmo stoka“, – teigia N. Vasiliauskaitė.

         N. Vasiliauskaitei antrino Naujosios kairės atstovas K. Pocius. Jis pažymėjo, kad „lietuviai yra patriotiški, bet jų patriotizmas nėra produktyvus“. „Patriotizmas nukreiptas daugiau ne į aktyviąją, veikliąją, keičiančią valstybę jėgą, bet į pavydą, pyktį, kerštą“, – teigė pašnekovas.

         Abejoja vieningos tautos idėja

         Istoriko E. Railos nuomone, jeigu žmogus nelaiko savęs patriotu, tai dar nereiškia, kad jis yra nusiteikęs prieš savo valstybę ar tautą. Kaip pats prisipažįsta, yra individualistas ir jam nepriimtina masių idėja. „Mūsų patriotizmas – fasadinis. Tie nuolatiniai vienybės lozungai ir devizai... Šita vienybė arba vieningoji idėja, man regis, labiausiai visus ir suskaldo. Tie Valdovų rūmai irgi turėjo būti vienybės idėja, bet... Matote, vienybės idėjiškumas visada primena genties sugyvenimo principus, bet gentis ir tauta yra skirtingi dalykai“, – svarstė E. Raila.

         E. Railos nuomone, patriotizmas kartais pasireiškia kaip tūkstantį metų trunkanti lietuvių tautos šizofrenija. „Aš turiu galvoje ne medicininę šizofreniją – socialinę. Atrodo, kad lietuviai vienas kitam jaučia didžiulę alergiją. Vienas kito nekenčia, o po to staiga susivienija ir gieda. Ar tai galima vadinti patriotizmo aktu?“, – prisipažino istorikas.

         E. Raila taip pat pastebi, kad Lietuva vadintis vieninga tauta negali ir dėl to, kad nepripažįsta šalies teritorijoje įsikūrusių tautinių mažumų. „Tarkime, ta pati Dainų šventė. Aš nežinau, ar buvo nors vienas vakaras skirtas tautinėms mažumoms, kurios gyvena greta mūsų jau tūkstantį metų, kartu su mumis kovojo už tą pačią laisvę ir nepriklausomybę. Žydas, lenkas, rusas gali padėti galvą už Lietuvos nepriklausomybę, o lietuvis gali nekelti kojos iš namų. Nebuvo tokio vakaro. Nebuvo žydų ansamblio, rusų, ukrainiečių folkloro vakaro. Ar jie nėra mūsų tautos nariai?“, – svarstė pašnekovas.

         Randa panašumų su totalitarinėmis šventėmis

         Filosofė N. Vasiliauskaitė taip pat pastebi, kad dabartinės šventės labai panašios į totalitarines. Anot jos, nuo totalitarinių švenčių dabartinės skiriasi tik simbolika, bet formalūs kūriniai – lygiai tokie patys. Kaip pavyzdį, N. Vasiliauskaitė pateikė Dainų šventę. „Žmonių noras įsilieti į masę, reaguoti visiems vienodai į tam tikrą simbolį, dalyvavimas chore, vienybės demonstravimas, kurioje išnyksta bet kokie individualūs skirtumai“, – panašumus tarp sovietiniais laikais ir dabar švenčiamų švenčių vardino pašnekovė.

         Tuo metu istorikas E. Raila prisipažįsta, kad jam keletą dienų iš eilės stebint „pseudopagoniškas orgijas“, pasidarė aišku, kad Lietuvoje klesti „bambalių kultūra“ bei kilo klausimas, kas lietuviams yra vertybė – tauta ar valstybė. „Tie, kuriems svarbu tauta, tampa patriotais. Bet jie gali ir be valstybės gyventi. Dauguma lietuvių labiau vertina tautą, o ne valstybę“, – pastebėjo E. Raila.

         K. Pocius prisipažino, kad stebėdamas Dainų šventes nejučia prisiminė sovietinius paradus ir nacių filmą „Valios triumfas“ (nacių propagandinis filmas apie Niunbergo nacių suvažiavimą). „Tačiau ta masinė euforija neįgauna konstruktyvių savybių. Patriotizmas galėtų būti panaudojamas ir geriems tikslams, pavyzdžiui, saugojant viešas erdves, saugant visai visuomenei priklausančius dalykus. Idealistinis patriotizmas, kuris buvo įsigalėjęs tarpukario Lietuvoje, kurį matome šiuolaikinėje Lietuvoje, yra pagrįstas blogomis emocijomis, kažkokiomis priešų paieškomis, baimėmis“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.

         K. Pociaus nuomone, patriotizmas neretai reiškiamas totalitariniais būdais. „Masinė sąmonė, kuri ypatingai pasireiškia dainų švenčių metu, nėra pilietinė sąmonė. Tai yra bandos jausmas, nacinio susvetimėjimo jausmas. Tas pilietinis patriotizmas, kuris pasireiškia įvairiose protestų judėjimuose ir viešosios erdvės bei kituose judėjimuose, kuris yra paremtas kažkokiomis žmogaus galimybėmis išreikšti savo emocijas ir pasakyti, kas yra blogai, pasakyti, kas yra kritikuotina – nepuola į jokią masinę euforiją, yra kur kas produktyvesnis“, – teigė Naujosios kairės atstovas.

         V. Landsbergis nesileido į svarstymus, kiek dabartinėse lietuvių šventėse matyti totalitarizmo apraiškų. Anot politiko, svarbiausia, kad „žmonės džiaugiasi gyvenimu tėvynėje“.

         Absoliuta Andželika Lukaitė
         lrt.lt, 2009 07 09