Pastaruoju metu Lietuvoje savo radikaliais pasisakymai pasižymėjo socialiai jautriausių grupių atstovai – praeitą savaitę pensininkų porelė telefonu grasino susprogdinti Seimo rūmus, o liepos 28 d. prie Vilniaus savivaldybės vykęs Kalvarijų turgaus prekiautojų mitingas savo radikalumu priminė pasiruošimą revoliucijai. Prie šių „kovotojų už teisybę“ prisidėjo ir suskilusios „Fronto“ partijos, šiuo metu koketuojančios su Lietuvos socialistais, lyderis A. Paleckis, kuris savo naujausiuose interviu tiesiogiai pasisako už revoliucinį visuomenės pokyčių kelią: „Reikia pasukti antruoju, ne reformistiniu, o revoliucingu keliu. Tai kelias, kuris atveda į naują, socialistinę, socialinio teisingumo ir tikrosios, o ne menamos laisvės visuomenę“ (Algirdas Paleckis „Kokios Idėjos ir kokios Partijos reikia Lietuvai“).
Praėjusią savaitę Lietuvos radijas susilaukė dviejų telefoninių skambučių, kuriais buvo pagrasinta susprogdinti Seimo rūmus. Pirmasis paskambino dėl pensijų sumažinimo įtūžęs vyras ir pareiškė, kad atvažiuos į Vilnių ir susprogdins Seimą. Netrukus tuo pačiu numeriu paskambino ir senyvo amžiaus moteris. Ji negrasino parlamento susprogdinti artimiausiu metu, bet žadėjo imtis sprogdinimo veiksmų, jei bus sumažintos pensijos. Dėl pirmojo skambučio policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skambinusiam vyriškiui gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Moteriai gresia tik administracinė atsakomybė, nes ji kalbėjo ne taip konkrečiai.
O įsitikinti, kad su įniršusiais pensininkais juokauti neverta, galima panaršius žinisklaidos pranešimus. Štai 2008 m. spalį ant teisinės JAV sistemos supykęs amerikietis pensininkas Lloydas Sylvesteris Cantrellas sprogmenų prikrautu automobiliu taranavo teisininkų firmos pastatą Džordžijos valstijoje, Daltone: žuvo pats senukas, o keturi tuo metu name buvę bendrovės darbuotojai – sužeisti. Kitas ne mažiau iškalbingas pensininkų „teroro“ aktas buvo įvykdytas 2008 m. birželį Lenkijoje: 74 metų Liubline gyvenantį pensininką Marciną Bartoszą sunervino skruzdėlės, jis į ventiliacijos angą pripylė skysčio vabzdžiams naikinti ir įmetė ten degantį rankšluostį – sprogimas apgadino kelis butus, o M. Bartoszas atsidūrė ligoninėje dėl trečiojo laipsnio nudegimų.
Š.m. liepos 28 d. prie Vilniaus savivaldybės buvo surengtas Kalvarijų turgaus prekiautojų mitingas prieš planuojamą turgavietės privatizaciją. Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad ši protesto akcija kardinaliai skyrėsi nuo pastaruoju metu vykstančių piketų po savivaldybės langais. Ji labiau priminė pasiruošimą revoliucijai nei taikią diskusiją su valdžios atstovais. „Tegul meras pats pakelia savo subinę ir ateina pasižiūrėti žmonėms į akis“, – reikalavo piketuotojai. Tačiau jokių incidentų ir smurto per mitingą užfiksuota nebuvo.
Šiame mitinge pasirodė ir ilgokai nuošalyje buvęs „Fronto“ lyderis A. Paleckis, kurį susirinkusi minia pasitiko plojimais. Žiniasklaida rašė, kad politiko kalba priminė kvietimą kelti revoliuciją, ir pateikė interviu, kuriame yra ir tokios radikalios frazės:
– Kodėl erzinate prekiautojus, kurstote jų emocijas?
– (Nesupratau klausimo.)
– Jūs pasisakote už revoliuciją?
– Taip.
Tačiau dar įdomesnis pasirodė visiškai nesenas A. Paleckio pasisakymas, kurį paviešino Lietuvos marksistų portalas „Leftas.info“. Jame tar kita ko, sakoma:
„Ligšiolinė kapitalizmo istorija – tai karų ir išnaudojimų, neapykantos ir kančių istorija. Tai platus skurdo vandenynas su retomis gerovės salelėmis „išrinktiesiems“ ponams, pajungusiems mus ekonominiais ir politiniais svertais. Kapitalas, vaikydamasis pelno, nužmogina žmogų – tai yra pagrindinis kaltinimas kapitalizmui, į kurį jis negali nieko atsakyti, nes nėra ką atsakyti. [...] Kitos išeities nėra kaip tik atsisakyti kapitalizmo ir kurti naują, socialiai teisingą visuomenę. Ji yra alternatyva dabartinei, grobuoniškai, nežmogiškai, nelaisvai kapitalistinei sistemai. Joje stambios privatinės nuosavybės savininkais bus nebe saujelė oligarchų, o visi dirbantieji – tiesiogiai savo kolektyvuose arba per savo rinktus atstovus. Šiuo tikslu būtina perimti valstybės žinion didžiuosius ūkio objektus, netaikant senaties termino ekonominiams nusikaltimams. [...] Išėjimas iš kapitalistinio kalėjimo nebus lengvas. Kalėjimo savininkai ir prievaizdai darys viską, kas jų galioje – o jų galioje yra kol kas visas valstybės prievartos aparatas ir kapitalas – kad žmonės iš to kalėjimo neištruktų. Be tvirtos, disciplinuotos organizacijos tai neįmanoma. „Frontas“ ir Socialistų partija dar nėra pasiekusios reikiamos ideologinės ir organizacinės brandos, bet eiti tuo keliu jos privalo. Prieš mus stovi kapitalizmo kolosas, istoriškai įrodęs, kad jis moka ir gali gintis. Bet taip pat istorija moko, kad šis kolosas – molinėmis kojomis, kad dirbantieji, susitelkę ir susiorganizavę, gali įveikti kapitalo tvirtoves.“
