Savivaldos Lietuvoje neliko po 1995 metų, kai esamos savivaldybės buvo keliasdešimt kartų sustambintos ir ėmė realiai neatlikti jokių savivaldos funkcijų, nes jų veikloje visiškai nebedalyvavo visuomenė. Iki savivaldos sunaikinimo kiekvienoje seniūnijoje (valsčiuje) buvo renkama taryba, tačiau dabar to nebėra. Valdžia, norėdama apgauti Europos fondus ir gauti iš jų pinigų, ėmė kurti bendruomenes „iš viršaus“. Tai dar viena apgaulė, kuria norima pademonstruoti, kad Lietuvoje yra savivalda, atitinkanti Europos vietos savivaldos chartiją. Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenes bent kiek rimtesnių klausimų nesprendžia, jos sukurtos tik dėl europinių pinigų įsisavinimo. Seniūnai dabar yra merų paskirti klapčiukai, kuriems bendruomenių gyvenimas visiškai nerūpi, o seniūnaičiai – valdžios saldainis, stengiantis kuo ilgiau blokuoti normalios savivaldos atsiradimą Lietuvoje.
Trumpai pakalbėkim apie naują savivaldos fenomeną – seniūnaičius. 2008 metų rudenį Seimas įteisino naujus vietos bendruomenių atstovus – seniūnaičius. Seniūnaičiai renkami dvejiems metams ir dirba visuomeniniais pagrindais (be atlyginimo). Jie turėtų atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybėje bei valstybės įstaigose. Įstatymas numato, kad seniūnaičiai turėtų skatinti vietos žmones rūpintis aplinka, telkti bendruomenę aktyvesniam kultūriniam gyvenimui. Bendruomenėms rūpimus klausimus seniūnaičiai turėtų svarstyti ir reikiamus sprendimus priimti seniūnaičių sueigoje.
Viskas popieriuje atrodo gražu, tačiau seniūnaičių institucija Lietuvoje visiškai neveikia. Seniūnaičių sueigos sprendimai nieko nelemia, jie yra tik rekomendaciniai. Seniūnaičiai tapo nuo vietos valdžios priklausomais biurokratais, o jų rinkimas inicijuojamas „iš viršaus“.
Visa Lietuvos savivalda, nors ir sudaryta iš trijų atskirų pakopų – seniūnijų, tarybos ir savivaldybės administracijos, – yra labia centralizuota ir todėl neveiksni. Visas lėšas koordinuoja pačios savivaldybių administracijos, o seniūnai neturi ką veikti, jie gali tik vykdyti savo viršininkų įsakymus. Su įstatymo numatytais seniūnaičiais – dar blogiau. Jų net niekas nerenka, nes nemato jokios prasmės.
Geras pavyzdys – neseniai vykę seniūnaičio rinkimai Pagėgių savivaldybėje. Rinkimuose dalyvavo… vos 1 procentas visų rinkėjų (28 pagėgiškiai iš 2164 gyventojų). 13 rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsavo už vietinį žmogų, o likusieji – už mažai pažįstamą veikėją, dirbantį Kaune.
Mano manymu, visi šie seniūnaičių rinkimai yra savivaldos parodija. Pirmiausia būtina decentralizuoti savivaldybės biudžetą, perskirstant jį seniūnijoms. Tuomet vietinė taryba ir seniūnaičiai jau galėtų svarstyti, kam ir kiek skirti lėšų. Kitą statusą įgytų ir seniūnas, jis tarnautų jį rinkusiems žmonėms, o ne merui, kaip dabar.
