Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė smogė mažai Baltijos valstybei Latvijai skaudžiau nei bet kuriai kitai, galbūt išskyrus tik Islandiją. Ši šalis savo nacionalinę valiutą latą seniai yra susiejusi su kelių valiutų krepšeliu. Dėl to prasta situacija virto tikra katastrofa. Tai, kaip toliau klostysis Latvijos padėtis, turės tiesioginės įtakos daugelio Rytų Europos šalių likimams. Regime radikalaus tečerizmo eksperimento žlugimą Rytų Europoje.

Paviršutiniškai žiūrint, šalį į krizę įstūmė nevaldomai įsismarkavęs vartotojų skolinimasis, kurį valstybė dabar turi suvaldyti griežtomis priemonėmis. Iš tikrųjų, pagrindiniai šios istorijos veiksniai yra užsienio bankų godumas, nepavykusi ūkio reforma ir politinė sistema, kuri tikisi euro zonoje rasti Šventąjį Gralį savo ekonomikai.

Pastarųjų dvejų metų įvykiai Latvijoje žymi radikalios neoliberalios M.Thatcher stiliaus šoko terapijos pabaigą – terapijos, kurią po Sovietų Sąjungos iširimo skyrė Vašingtono vadovaujami Vakarai, pavedę Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) diktuoti planinių ūkių transformacijos sąlygas.

Vienoje barikadų pusėje dabar atsidūrė Vakarų bankai, pirmiausia Švedijos, kurie nuo 1990-ųjų praktiškai kolonizavo Latviją ir paskelbė savo „įtakos sfera“. Šie bankai glaudžiai susiję su TVF ir ES, nors pastaruoju metu šių organizacijų politikos išsiskyrė.

Kitoje pusėje matome stiprėjantį gyventojų protestą, kuris nuo sausio reiškiasi didžiulėmis demonstracijomis prieš valdžią. Pirmą kartą nuo 1990-ųjų į Seimą išrinkta rusų partija – su latvių parama, kuri rodo, koks gilus yra protestas prieš jau du dešimtmečius besitęsiantį plėšikavimą.

Prieš prasidedant dabartinei krizei Vakarų finansų rinkos Latviją aukštino kaip laisvosios rinkos sėkmės visame regione simbolį. Jos ekonomikos augimą finansavo lengvi kreditai, nekilnojamojo turto burbulas ir vartotojų skola. Tikroji sėkmė šypsojosi tik nedideliam bankininkų elitui ir vietiniams oligarchams.

 

Šiuo metu visų akys nukreiptos į TVF ir ES bei jų finansinę pagalbą šaliai. Didžia dalimi dėl dabartinės krizės apimčių kaltas Latvijos vyriausybės užsispyrimas laikyti fiksuotą valiutos kursą. Fiksuotas kursas naudingas tik tiems, kas turi vertybinių popierių latais. Galų gale tai turi mažai prasmės, nes ekonomikos defliacija, reikalinga fiksuotam kursui palaikyti, bet kokiu atveju baigsis tuo, kad įsipareigojimai vertybinių popierių – išskyrus vyriausybinių – turėtojams negalės būti įvykdyti.

Kaip visada, TVF už paskolą iš Latvijos valdžios reikalauja drakoniško diržų susiveržimo. Kad įvykdytų reikalavimus, liepą Latvija priėmė priemonių paketą, kuriame numatomi žiaurūs atlyginimų ir pensijų mažinimai.

Vidutinis latvis per mėnesį uždirba maždaug 400 eurų. Dėl nurėžtų algų defliacija dar labiau didėja, nes vartotojai mažiau perka, o verslininkai masiškai bankrutuoja. TVF vaistai yra pakankamai paprasti, tačiau defliacijos JAV ir ES šalys nori bet kokia kaina išvengti. Norėdami nusimesti kaltę dėl artėjančio fiasko, TVF pareigūnai tvirtina, kad griežtų priemonių pareikalavo raginami Latvijos kaimynių.

Pasak su ES bankininkyste susijusių šaltinių, tarp ES ir TVF verda aštri vidinė kova dėl pagalbos Latvijai sąlygų. Gruodį Latvija iš ES ir TVF iš viso gavo 7,5 mlrd. eurų stabilizavimo pagalbą, prilygstančią 34 proc. Latvijos BVP.

Latvijai už pagalbą turėjo sumokėti brangiau nei Šyloko „mėsos svaras“. Geradariai pareikalavo nurėžti 20 proc. nuo viešojo sektoriaus atlyginimų, 20 proc. nuo pensijų ir 70 proc. nuo pensijų dirbantiems žmonėms. Šiuos stulbinančius biudžeto apribojimus TVF technokratai pakrikštijo vidine devalvacija. Per praėjusio amžiaus Didžiąją depresiją šis reiškinys pavadintas tikruoju vardu – atlyginimų ir kainų defliacija.

Valdžia iš Rygos į euro įsivedimą žvelgia kaip į stebuklingą vaistą nuo visų problemų. Tačiau Slovėnijos – kuri prisijungė prie euro zonos 2007-aisiais ir dabar patiria sunkiausią krizę iš visų ES šalių, išskyrus Baltijos – pavyzdys rodo, kad tai ne panacėja. Nors kovą Latvijos Seimas sutiko žvėriškai apkarpyti šiųmetį – ir ateinančių trejų metų – biudžetą (0,7 mlrd. eurų), TVF atsisakė pervesti 200 mln. eurų išmoką, kol vyksta tyrimas. Iš Latvijos plaukia pranešimai, kad valdžia atsisakė vykdyti reikalavimą sumažinti pensijas.

Pasak Latvijos šaltinių, TVF reikalauja padidinti nekilnojamojo turto mokesčius – ir tai šalyje, kur nekilnojamojo turto kainos ritasi kaip nuo kalno. Didžiausias skolintojas „Swedbank“ pranešė, kad 54 proc. latviams suteiktų būsto paskolų atsidūrė „po vandeniu“ - tai reiškia, kad bankui dar negrąžintų paskolų suma viršija už jas užstatytų būstų rinkos kainą. Tendencija aiški – nekilnojamasis turtas pinga. Metas ne itin palankus užkrauti naujus mokesčius ir stebėti, kaip dar daugiau latvių nebegali grąžinti būsto paskolų.

Už liepos pabaigoje Latvijai suteiktą 1,2 mlrd. eurų paramą ES reikalauja, kad latvių vyriausybė pusę šios sumos skirtų paremti skolinantiems bankams. O kad gautų tuos 1,2 mlrd. eurų, Latvija turėjo sutaupyti 0,7 mlrd. - „naudos“ tik vargani 500 mlrd. eurų. Tačiau suskaičiavus biudžeto ir atlyginimų apkarpymo padarinius ekonomikos augimui paaiškėja, kad „pagalba“ išties yra mirties bučinys į Latvijos skruostą.

Užkulisiniai TVF ir ES ginčai akivaizdžiai verda dėl Latvijos planų įsivesti eurą, kurį Ryga klaidingai laiko savo išsigelbėjimu. ES reikalauja, kad Latvija išlaikytų fiksuotą euro-lato kursą ir taip įrodytų savo disciplinuotumą. Latviai pažadėjo jį laikyti 1 proc. ribose. Tačiau valiutų keitimo kursų taisyklės leidžia kandidatėms svyruoti iki 15 proc. Kartu Latvija, mažindama biudžetą, desperatiškai siekia pažaboti infliaciją, kad ji tenkintų Mastrichto kriterijus.

Pasak informuotų šaltinių, TVF atsisakė pervesti savo paramos dalį, norėdama sutraukyti fiksuoto kurso raiščius ir šitaip priversti kitas į euro zoną patekti siekiančias ES nares – Estiją, Lietuvą ir Bulgariją – taip pat devalvuoti savo valiutas ir pamiršti svajones apie eurą. Buvęs vyriausiasis TVF ekonomistas Kenas Rogoffas užsiminė viename interviu, kad „Latvija turėtų devalvuoti latą, kad išvengtų ekonomikos krizės gilėjimo. TVF padarė klaidą, kai leido Latvijai pasilikti fiksuotą valiutos kursą“.

 

Šalis jau dabar sunkiau nei bet kuri kita ES valstybė pakelia jau dvejus metus trunkančią pasaulinę krizę, o tarp besivystančių šalių prasčiau sekasi tik Ukrainai. Didžiuliai nauji statiniai – tokie kaip dvyniai „Panorama Plaza“ bokštai tarp Rygos centro ir oro uosto – stovi beveik tušti, o prekybos centrai primena vaiduoklių miestelius.

Valstybės skola siekia 64 proc. BVP. Oficialus nedarbo lygis išaugo iki 16 procentų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius BVP smuko 18 procentų. 2005-2007 metais skolintais eurais varomas Latvijos ūkis šuoliavo po 10 proc. aukštyn kasmet. Bet dabar kazino užsidarė. Namų kainos pernai sumažėjo trečdaliu, vis daugiau verslo įmonių tampa nemokios, o bankai masiškai nusavina išsimokėtinai įsigytus būstus ir automobilius. Rygoje vidutinė butų kaina nuo krizės pradžios 2007-ųjų rugpjūtį smuktelėjo 68 procentais.

Ekonomika ėmė laisvai kristi. Latvijos užsienio prekyba per metus susitraukė 38 proc. - ten išsigelbėjimo nėra. Eksportas sausio-vasario mėnesiais, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 28, importas – 40 procentų. Pramonės produkcija susitraukė 19 procentų. Mažmeninė prekyba smuko 24 procentais. Kaip ir Islandijoje, 90 proc. paskolų Latvijoje išduota užsienio valiuta - eurais.

Ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio vyriausybė tvirtina, kad devalvacija lemtų tūkstančių bendrovių ir individų bankrotą. Tačiau kaina, kurią tenka mokėti už TVF primestą vidinę devalvaciją, yra tokia pat, jei ne didesnė – didžiulė ekonominė, socialinė ir politinė įtampa. V.Dombrovskis pripažįsta, kad didžiausias iššūkis dabar - išsaugoti socialinę taiką. Pernelyg švelniai pasakyta.

Jei grius Latvijos domino...

Šiuo metu Latvijos visuomenė nerimsta ir pratrūksta politinėmis demonstracijomis po kiekvienos taupymo priemonės, kurios imasi valdžia, siekdama latą išlaikyti pririštą prie euro. Beveik nėra abejonių, kad Vyriausybė anksčiau ar vėliau palūš ir bus priversta devalvuoti valiutą. Tokiu atveju, priklausomai nuo Briuselio racionalumo (kurį pastaruoju laiku retai pamatysi), greičiausiai iš paskos grius ir kiti domino kauliukai Rytų Europoje.

Jei Latvija devalvaciją įvykdys tvarkingai ir sistematiškai, situaciją galima net ir dabar, šitaip pavėlavus, suvaldyti. Tokiu atveju ES komisija turėtų pripažinti, kad Mastrichto sutarties sąlygos nėra akmenyje iškalti įstatymai, ir nustoti žaisti politiką. Trumpai tariant, Briuselis turi Latvijai pritaikyti išėjimo strategiją.

Tai atrodo sunkiai tikėtina, turint galvoje ES iki šiol pateiktus reikalavimus. Jei Latvija bus palikta merdėti ir įklimps į politinės anarchijos liūną, suvaldyti situaciją bus daug sunkiau ir gali prasidėti panika. Tai paveiks ir Lietuvos, Estijos bei Bulgarijos planus.