Rugsėjo 3 dieną, ketvirtadienį, greta savo namų buvo nušautas vienas iš kaltinamųjų „Juodųjų vanagų“ byloje – Rasulas Chalilovas. Jis buvo pasirašęs pasižadėjimą neišvykti ir kaip tik keliavo į eilinį teismo posėdį. Žudiko rasti nepavyko. Agi Manafovo, vieno iš kaltinamųjų advokato, nuomone, buvo nužudytas jaunuolis, kurio kaltė nėra įrodyta. „Versija čia tik viena – žmogžudystė iš nacionalistinių paskatų. Greičiausiai čia įpainioti žmonės, susiję su byla“, –  teigė advokatas. R. Chalilovas ir kiti jo sėbrai kaukaziečiai iš „Juodųjų vanagų“ gaujos kaltinami nacionalistiniu išpuoliu prieš du rusų tautybės jaunuolius – Fiodorą Markovą ir Pavlą Novickį. Tyrimas nustatė, kad kaip tik R. Chalilovas mobiliuoju telefonu filmavo jaunuolių užpuolimą metro.  

„Juodųjų vanagų“ byla nuo gegužės pabaigos tiriama Dorogomilovsko rajono teisme. Anksčiau buvo įtariama, kad ši jaunų kaukaziečių grupė suorganizavo visą seriją nacionalistinių smurto aktų prieš rusų tautybės žmones, tačiau galop byloje liko tik vienas epizodas – išpuolis prieš du jaunuolius metro vagone.

Nustatyta, kad vienas iš „vanagų“, prisistatęs Sergijumi, susipažino su jaunuoliais „V kontakte“ interneto portale ir susitarė su jais susitikti. Jis parašė, kad jį persekioja kaukaziečiai, ir paprašė pagalbos. Fiodoras su Pavlu atėjo į susitikimą su tariamuoju Sergijumi, tačiau tarp „Kijevo“ ir „Pergalės parko“ stotelių juos užpuolė „vanagų“ minia. Jaunuoliai buvo sumušti, supjaustyti peiliu, į Fiodorą buvo šauta iš pneumatinio pistoleto. Užpuolimą lydėjo šūkiai „Alach akbar!“ ir „Skersk rusus!“

„Vanagai“ teisiami už chuliganizmą, sukeltą tautinės neapykantos. Tai pirmoji tokia byla Rusijoje. Nors advokatų pozicija aiški – tai buvo paprastos muštynės, be jokios ksenofobijos.

Kiekviename teismo posėdyje apsilanko kelios dešimtys Rusijos nacionalistų. Jie oficialiai atsiribojo nuo R. Chalilovo žmogžudystės, tačiau savo interneto tinklaraščiuose dėl jos džiūgauja ir šlovina „rusų partizanus“.

Negalima nepripažinti, kad Rusijoje ir Maskvoje yra daug prieš rusus nukreiptos ksenofobijos apraiškų. „Youtube“ galima rasti daugybę filmuotos medžiagos, paviešintos paauglių kaukaziečių, skirtos muštynėms vienas prieš vieną už mokyklos kampo. Tipiškos tokių vaizdelių antraštės: „Čečėnas vs. rusas“, „Rusų panką atpi... kieti kaukaziečiai“, „kaukazas – jėga! Kas ne su mumis, tas po mumis!“. Šie vaizdai sudaro bendrą įspūdį apie vyraujančias nuotaikas visuomenėje. Žiniasklaida nuolat praneša apie tautinius incidentus kariuomenėje, apie rusų ir kaukaziečių muštynes studentų bendrabučiuose.  

Reikia pažymėti, kad kaip tik Maskvoje ir kituose Rusijos megapoliuose formuojasi naujas etninės savimonės tipas – „kaukazietis“. Pačiame Kaukaze gyvena dešimtys tautybių, kurios dažnai tarpusavyje vaidijasi, o čia juos visus vadina „juodaš... niais“ ir sutapatina su banditais serialuose. Nesvarbu, kas tu – gruzinas ar abchazas, osetinas ar ingušas – prie tavęs visada gali pristoti milicininkas, už nosies formą tavęs nepriims į darbą, neišnuomos buto, mėnesių mėnesiais neišduos paprasčiausio popierėlio valstybinėje įstaigoje ir dar sumuš tarpuvartėje. Stebėtina, tačiau „Juodiesiems vanagams“ priklausė ir armėnai, ir azerbaidžaniečiai; vadinasi, Kalnų Karabacho problema jiems mažiau svarbi už maskvos realijas.

Represuojamų tautinių mažumų nacionalizmas – anaiptol ne naujas reiškinys. Dar XX amžiaus viduryje J.-P. Sartre‘as suteikė jam „antirasistinio rasizmo“ pavadinimą. Įdomu, bet įvairių tautų nacionalistai gali rasti bendrą kalbą. Galime prisiminti juodaodį rasistą Marcusą Mosiah Garvey, kuris žavėjosi Hitleriu bei Mussoliniu ir bendradarbiavo su kukluksklanu.

Kadras iš „Youtube“ filmuotos medžiagos, kurią paviešino „Juodieji vanagai“

Natūralu, kad antifašistai jokiu būdu nemano, jog „vanagai“ gali būti sąjungininkai kovoje prieš ultradešiniuosius. „Nereikia manyti, kad antifa – tai visiški pakantuoliai, kuriems svarbi kažkokia neaiški tolerancija. Mes internacionalistai, todėl Kaukazo nacionalistai mums lygiai tokie patys oponentai, kaip ir rusų neonaciai“, - paaiškino vienas iš nazi-watch.noblogs.org administratorių.

Ar Rusijoje šiandien egzistuoja jėga, galinti rimtai pasipriešinti nacionalistams, turint omenyje, kad oficialios antirasistinės organizacijos itin silpnos? „Rusijos antifa – daugeliu požiūrių subkultūrinis reiškinys. Antifašistais tampa futbolo sirgaliai, reperiai, jaunuoliai iš pankų hardkoro ir pan. Kitaip tariant, nacių ir antifašistų tarpusavio žudynės – tai labai žiaurius vaidmenų žaidimas su ribotu žaidėjų skaičiumi. Antifa beveik nedirba agitacinio darbo kaukaziečių terpėje ir jų neverbuoja. Aiškiai matosi skirtingo „gyvenimo būdo“ barjerai: į antika gretas gali patekti jaunas azerbaidžanietis, jei jis užaugo Maskvoje, vargu ar jis tenai pateks, jei bus ilgą laiką gyvenęs Baku“, –  mano anarchistų grupės „Autonominis veiksmas“ aktyvistė Irina Andrejeva.

Mūsų visuomenėje ksenofobijos lygis vis kyla, valstybė nevykdo suprantamos tarptautinės politikos, todėl nacionalizmo eskalavimas tęsiasi. Netolimoje ateityje visai įmanomi masiniai mūšiai tarp futbolo sirgalių ir kaukaziečių. Deja, nacionalistai iš abiejų pusių gali pasirodyti kaip nacionalinių interesų gynėjai.