puritonas marius kundrotas        Lietuvos nacionalistai tik per plauką neprarado iškilaus tautos sūnaus Mariaus Kundroto. Mat Marius vos nenusibaigė berašydamas 636 puslapių monografiją „Tauta amžių kelyje“. Apie šitokias Mariaus kančias ir pasiaukojimą klojant tautinės savotyros pamatus pasakojo akademikas Romualdas Grigas, dalyvavęs Mariaus Kundroto veikalo pristatyme šiųmetėje knygų mugėje.

 

Akademikas ne tik atvirai nerimavo dėl Mariaus sveikatos, bet ir išvadino jį tautos apaštalu bei gelbėtoju. Ir nors norinčių tapti tautiškai išgelbėtais susirinko tik koks 30, o renginio programoje žadėti veikėjai ir personažai – R. Ozolas ir V. Bražėnas – net nepasirodė, tačiau nusivilti neteko. Tokia impozantiška asmenybė kaip VPU prof. O. Voverienė sugebėjo renginį paversti pompastiška vaduko pagarbinimo ceremonija ir gan efektingu reginiu. Profesorė, smarkiai pralenkdama akademiką, Marių Kundrotą vadino didvyriu, o knygos išleidimą – pasiaukojamu žygdarbiu.

 

Anot O. Voverienės, M. Kundroto knyga „Tauta amžių kelyje“ – kelrodis ateinančioms kartoms, pamatas naujoms tautotyros mokykloms. Tai knyga, kuri turi būti kiekvieno tikro lietuvio namuose. Profesorė apgailestavo, kad Marius, rašydamas monografiją, pasirinko poleminę leksiką, o ne etnocentristinę poziciją.

 

Pats autorius nuolankiai priėmė panegirikas ir išsamiai paaiškino, kas yra žmogus tautoje ir tauta pasaulyje. O M. Kundrotui išsakius filosofinę mintį, kad fundamentaliausia ir geriausia žmonių bendruomenė yra tautinė, aš stipriai suabejojau O. Voverienės pareiškimais apie Mariaus radikalų demokratėjimą ir pliuralistinį požiūrį į istoriją, kuris esą per stipriai pasireiškė monografijoje.

 

Nacionalistų fronte nieko naujo, tačiau kai kurie faktai, išaiškėję per knygos pristatymą, tiesiog pribloškė. Pavyzdžiui, kad atvirai nacionalistinės ir propagandinės M. Kundroto knygos recenzentai, leidėjai ir rėmėjai darbuojasi Vilniaus Pedagoginio universiteto istorijos katedroje. Taip išeina, kad įvairios voverienės, grigai ir kundrotai intensyviai darbuojasi skalbdami smegenis būsimiems istorijos mokytojams, kurie savo ruožtu tą patį darys savo mokinukams.

 

Tautinis ir religinis ugdymas šių dienų mokykloje pagal prof. O. Voverienę tampa kūnu ir gyvena tarp mūsų. Ei, gerb. akademine visuomene, ką nors darykit su nacionalizmu, kuris plinta ne tik gatvėse, bet ir universitetuose!

 
Nijolė Veksaitė
2010 02 23