2011 m. balandžio 11 dieną, 17:54 val. vietos laiku Minsko metro stotyje „Oktiabrskaja“ buvo susprogdinta savadarbė bomba, užtaisyta žudančiomis metalinėmis skeveldromis. Žuvo mažiausiai 12 žmonių, nukentėjo daugiau nei 150, daugiau nei 20 žmonių sveikatos būklė sunki.
Generalinė Baltarusijos prokuratūra sprogimą Minsko metro oficialiai pripažino teroro aktu. Dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla. Praėjus dienai nuo tragedijos per televiziją buvo paviešintos trys galimų teroro akto kaltininkų versijos. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmiausia įtarimai krito ant „provakarietiškos“ Baltarusijos opozicijos („siekiančios destabilizuoti padėtį“), antrieji pagal eilę atsidūrė anarchistai ir kitos „ekstremistinės“ jaunimo grupės, o galiausiai – nesveiko žmogaus veiksmai.
Reikia pažymėti, kad Generalinė Baltarusijos prokuratūra oficialiai įspėjo opoziciją atstovaujančius politikus, kad šie neviešintų jokių nepatvirtintų versijų dėl galimų sprogimo kaltininkų. Ir vis dėlto kam buvo reikalingos nekaltų žmonių, tą dieną taip ir negrįžusių namo, mirtys?
Žiniasklaidoje pasirodžiusios valstybininkų versijos buvo gana lengvai prognozuojamos. Negalima užmiršti, kad balandžio 12 dieną Europos sąjunga turėjo svarstyti klausimą dėl galimų ekonominių sankcijų Baltarusijai. Tuo pačiu metu Rusija vilkino sprendimą suteikti 3 mlrd. dolerių kreditą Baltarusijos ekonomikai stabilizuoti.
Anot kai kurių liudininkų, likus 1 valandai iki sprogimo kiemuose netoli „Oktiabrskaja“ metro stoties buvo pastebėta daug milicijos ir greitosios pagalbos automobilių. Įtarimą kelia ir faktas, kad nuo teroro akto praėjus 2 valandoms sprogimo vietoje pasirodė pats Lukašenka su mažamečiu sūnumi Nikolajumi, kurie padėjo gėlių. Atrodo, gražus solidarumo ženklas, tačiau kyla klausimas – koks tėvas atsives vaiką ten, kur galimas pakartotino sprogimo pavojus? Juk tuo metu po sprogimo nuolaužomis dar gulėjo mergina, o galėjo gulėti ir antras sprogmuo. Gal Lukašenka žinojo, kad antro sprogimo tikrai nebus?
Papildomų abejonių oficialiomis versijomis kelia ir faktai, kad prieš mėnesį per Baltarusijos televiziją buvo parodytas anarchistų judėjimą „demaskuojantis“ filmas, o prieš dvi savaites buvo pasirašytas susitarimas, nurodantis užkirsti kelius neformalių jaunimo grupuočių įtakai. Susidaro įspūdis, kad žmonės buvo iš anksto įspėjami, kokią informaciją jie turės „praryti“.
Galų gale, šiandien Baltarusija yra patyrusi patį didžiausią ekonomikos nuosmukį per visą Lukošenkos valdymo laikotarpį. Sparčiai išaugo produktų kainos, kai kurių jų apskritai sunku rasti parduotuvėse. Žmonės stoviniuoja ilgas valandas prie bankomatų, gamyklose didėja nepasitenkinimas ir sklinda kalbos apie streikus.
Kadaise Leninas pasakė: „Pati veiksmingiausia priemonė nukreipti gyventojų dėmesį nuo ekonominių problemų yra suburti naciją bendros tragedijos akivaizdoje“. Tai kažką sako, ar ne?
Vladislavas Koba, Minskas
2011 04 13
