Gruodžio 13 d. Italijos mieste Florencijoje dešinysis ekstremistas surengė rasistines žudynes. Nušovęs du ir smarkiai sužeidęs tris prekeivius iš Senegalo, žudikas nusišovė pats. Netrukus jis buvo identifikuotas. Tai Pistojos miesto gyventojas Gianluca Casseri, priklausęs ultradešiniųjų organizacijai „Casa Pound”, kuri susijusi su nacionalistiniu Romos socialiniu centru. „Casa Pound” organizacija oficialiu savo „orientyru“ laiko Italijos fašistą B. Mussolini.
Florencijos meras šias žudynes pavadino „vienišiaus psichopato veiksmais“, tačiau su tokiu vertinimu nesutiko 300 imigrantų iš Afrikos, iškart po įvykio susirinkusių miesto centre. „Nemeluokite mums, kad jis buvo beprotis, – sakė vienas imigrantas „Guardian“ žurnalistui. – Jei taip būtų buvę, jis būtų šaudęs nesirinkdamas – ir baltuosius, ir juoduosius“.
Po pietų Florencijoje tvyrojo gana įtempta atmosfera. Pasipiktinusių imigrantų kolonos pražygiavo miesto centru, vartydamos skuterius ir šiukšlių bakus. Kai kur įsiplieskė konfliktai tarp protestuotojų ir policijos. Įtampa nuslūgo tik vakarop, kai protestuotojai susirinko pasimelsti ir tylos minute pagerbti žuvusiuosius. Masiniai antifašistiniai protestai suplanuoti artimiausią savaitgalį.
Išpuolis prieš senegaliečius buvo surengtas praėjus vos kelioms dienoms nuo įvykių Turine, kur įsiutusi minia, įaudrinta melagingų gandų apie merginos išprievartavimą, bandė padegti romų stovyklą. Šioje minioje, deginusioje romų namelius ir automobilius, daugiausia buvo „Juventus“ futbolo klubo „ultrų“, kurie neseniai skandavo rasistinius įžeidimus juodaodžio Italijos futbolininko Mario Balotelli adresu.
Imigrantai bei kitos mažumos Italijoje yra visaip ujamos ir nuolat susiduria bjauriomis rasizmo apraiškomis. 2010 m. sausį Kalabrijoje ksenofobai nušovė du iš Afrikos atvykusius fermos darbininkus. Šis išpuolis tada sukėlė riaušes, per kurias buvo sužeisti 37 žmonės. Prieš tai Neapolyje buvo nušauti šeši imigrantai.
Tuo pat metu Italijos vyriausybė griežtai kritikuojama už nehumanišką elgesį su pabėgėliais iš Šiaurės Afrikos, apsistojusiais Lampedūzos saloje. „Amnesty International” organizacija neseniai pranešė apie daugybę žmogaus teisių pažeidimų, su kuriais susiduria prieglobsčio Italijoje ieškantys imigrantai. „Valdžia nesuteikia galimybių atlikti pabėgėlio statuso suteikimo procedūras, neteisėtai sulaiko pabėgėlius, laiko juos nežmoniškomis sąlygomis, perpildytose patalpose nuolat kyla gaisrai“, – sakoma pranešime.
Specialiame Europos Tarybos pranešime įspėjama: „Rimtą nerimą kelia romų ir sinti (Vakarų Europos romų atšakos – vert. past.) padėtis Italijoje. Būtina sustiprinti kovą su rasistiniais išpuoliais ir rasistiniu policijos elgesiu. Rasistinių išpuolių monitoringo sistema turi būti lankstesnė ir ginti išpuolių aukų interesus.“
Britų analitinis centras „Demos“ lapkričio mėnesio pranešime įspėja apie ultradešiniųjų jėgų pakilimą visoje Europoje. Viena iš pranešimo autorių Emine Bozkurt rašė: „Mes esame Europos istorijos sankryžoje. Jei neįveiksime šios kraupios tendencijos, po penkerių metų susidursime su staigiu neapykantą bei atskirtį propaguojančių jėgų sustiprėjimu, įsivyraus ultranacionalizmas, ksenofobija, islamofobija ir antisemitizmas.”
Pranešime sakoma, kad alyvos į ugnį įpylė Europos šalių skolų krizė, padidinusi rasinę bei etninę įtampą. „Mes ne kartą įspėjome apie pavojų, kad visuomenė gali nusiristi į ksenofobinius XX a. 4-ojo dešimtmečio laikus. XX a. 1-ajame, 3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiais ultradešiniąsias partijas vienijo antisemitizmo faktorius, XXI a. pradžioje jas vienijančia grandimi tapo islamofobija, – „Guardian“ sakė „Demos“ atstovas Thomas Klau.
Šiais nelengvais laikais mums vertėtų įsiklausyti, ką pataria žmogus, patyręs fašistinės reakcijos bangą praeito amžiaus pirmojoje pusėje. Psichoanalitikas Erichas Frommas, iki šiol aktualumo nepraradusiuose savo darbuose tyręs gilumines ksenofobijos priežastis, įspėjo apie atskirties pavojus, kuriuos sukelia individualistinė kapitalizmo tendencija. Ši tendencija atima iš žmonių saugumo jausmą ir verčia juos vis labiau rūpintis savo turtu, o tai savo ruožtu virsta derlinga žeme, kurioje gali suvešėti fašistinis jėgos kultas.
Kitas mąstytojas – Walteris Benjaminas – savo laiku pasakė susimąstyti verčiančią frazę: „Bet koks fašizmas liudija revoliucijos nesėkmę“. O Rosa Luxemburg tiksliai įvardijo pasirinkimą, kuris iškilo žmonijai Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse: „Socializmas arba barbarybė“. Tačiau tiksliausiai dabartinę padėtį nusakė Italijos revoliucionierius Antonio Gramsci. Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią jis rašė iš fašistų kalėjimo: „Senasis pasaulis miršta, o naujasis kovoja už savo gimtį – ateina pabaisų metas“.
Versta iš http://roarmag.org
Antifa.lt, 2011 12 15
