Šiemet TV reklamos tinkleliuose neišvydome politinės reklamos. Politikai patys tai sau užsidraudė. O gaila. Pirmąkart gaila, kad jos nėra. Paklausite, kodėl? Ogi todėl, kad TV eteryje pasirodė ir klipas, reklamuojantis priemonę nuo utėlių. Jame laiminga mama rožinės spalvos šukelėmis krapšto dukrelei glindas iš kasų. Visos (mama, dukra ir utėlės) laimingos ir patenkintos šypsosi. Įsivaizduokite, kaip šis vaizdas tiktų prie politinės reklamos, ypač tos, kuriose kokia ministrė šnekėtų apie „klestintį Lietuvos kaimą” ar A.Zuokas dangoraižių fone kviestų į progresą. Tada daugeliui kiltų asociacija, kad Zuokas kviečia į progresą be utėlių, daugeliui gal net kiltų ironiškos asociacijos, kad štai Zuokas jau tikrai be utėlių, nes jis jau panaudojo „Parasidose’o“.
O jei rimtai, tai bet kuriam nors kiek mąstančiam žmogui, pamačius repelento nuo utėlių reklamą, kyla natūralus klausimas: kokios turi būti šio preparato pardavimo apimtys, kad vertėtų investuoti į TV reklamą, kurios transliacijos minutė kainuoja tūkstančius litų? Mano galva, kad atsipirktų komercinė reklama per TV, tokių preparatų turi parduoti tonomis. Be to, tai yra repelentai, kuriuos siūloma įsigyti pasiturintiems žmonėms, nes skurdžiai tam reikalui naudoja čemeryčių vandenį ir žibalą. Taigi kažkas negero darosi Lietuvoj, kažkas ne taip su socialine politika, juk utėlės – tai prastų sanitarinių sąlygų išdavikės, nors ir kaip būtų aiškinamos jų plitimo priežastys.
Dažnai komersantai išduoda „valstybės paslaptis", o visą politikų postringavimą apie gerą gyvenimą nurašo velniop, nekaltai siūlydami: vaistus nuo utėlių, purškiklį nuo blusų ar tepalą nuo niežų.
Juk nėra paklausos – nėra ir pasiūlos.
Nijolė Veksaitė
2008.09.19
