Kai Lietuvos Seimo narys Valerijus Simulikas pasiūlė steigti savanoriškus saugos būrius viešajai tvarkai palaikyti, daugelis tik pakraipė galva. Bet tokia idėja – nenauja. Italijoje ji jau virto savotiška mada. Ir kelia ne vien susižavėjimo šūksnius. Skirstytis į būrius. Patruliuoti, drausminti, gąsdinti. Gintis patiems ir ginti kitus nuo priešų. Italams visa tai – tarsi nauja aistra. Šalies vyriausybė jau įteisino savigynos būrius, kurie žada įvesti geležinę tvarką. Kai kas priduria: „Kaip senais gerais laikais, kai šalį valdė Benito Mussolini“.

Jeigu nebūtų priešų, nuo kurių reikia gintis, nebūtų ir piliečių savigynos būrių. Taigi, priešai. Kas jie ir kur slepiasi, tie priešai? Visur. Aikštėse ir parkuose. Paplūdimiuose. Priemiesčiuose. Baruose ir kavinėse. Kaip jie atrodo? Įvairiai. Dažniausiai – nekaip. Išmaldos kaulijantys benamiai. Pakelėse šąlančios prostitutės. Stiklinėmis akimis žvelgiantys narkomanai. Auksinėmis grandinėlėmis apsikarstę čigonai. Ateiviai iš Afrikos. Iš Bulgarijos, iš Rumunijos.

Tiesa, yra ir gerai atrodančių priešų. Tai – „Mercedes“ ar kituose prabangiuose automobiliuose patogiai įsitaisę prostitučių klientai. Madingai vilkintys gėjai arba lesbietės. „Žolės“ perpardavinėtojai. Visi, kurie nesutelpa į „vidutinio, tvarkingo, viskuo patenkinto, niekada nenusižengiančio piliečio“ apibūdinimą, anksčiau ar vėliau gali pakliūti į juodosios „Guardia Nazionale“ akiratį. Arba į žaliųjų Padanijos savigynos būrių. O kur dar raudonieji Konstitucijos gynimo būriai?

Italijos Senatas – aukštieji parlamento rūmai – šįmet patvirtino nacionalinio saugumo įstatymų paketą. Vienas jo punktų suteikia teisę visuomeninių organizacijų savanoriams burtis į būrius, kurie prižiūrėtų viešąją tvarką ir praneštų policijai apie įvairius nusižengimus. Priėmus šį įstatymą, Italiją tarsi apniko naujas politinis virusas. Jo vardas – „ronde“. Išvertus išeitų „patruliavimai, patikrinimai“ arba „patruliai“. Paaiškėjo, kad piliečių savigynos būrių steigimas – tai nuostabaus skonio saldainiukas, kurio vienodai ištroškusios visos politinės jėgos – kairieji, dešinieji, nuosaikieji liberalai. Apie savigynos būrius, pasirodo, svajoja netgi moterys!

„Ronde“! Šis žodis pasižymi itin skambia, energinga fonetika. Todėl netvarka, blogėjančia kriminogenine padėtimi ir nelegalia imigracija pasipiktinusiems italams jis skamba tarsi išsigelbėjimas. Ko nepadarė valdžia, padarysime patys: apsiginsime nuo nelegalų užsieniečių, narkomanų, gėjų, kišenvagių! Ir nuo savų – moterų ir vaikų prievartautojų, nedrausmingai vairuojančių, nemokančių mokesčių!

Pirmieji savigynos būrius įsteigė Šiaurės rytų Italijos politikai, svajojantys apie nepriklausomą valstybę – Padaniją. Jų savigynos būriai buvo pavadinti „Padanijos patruliais“. Jiems iškilmingai įteiktos žalios šviesą atspindinčios liemenės. Žaliųjų patrulių akiratyje iš karto atsidūrė imigrantai. Tačiau viešai, žinoma, kalbama ne apie tai. „Mano vaikinai padarė stebuklą – išvaikė prostitutes ir nelegalus!“ – pareiškė „Padanijos patrulių“ paslaugomis pasinaudojęs Trevizo vicemeras Giancarlo Gentilini.

Romoje įsteigta „Guardia Nazionale“. Šių savigynos būrių spalvos – juoda ir ruda. Savanorių gvardiją sostinėje buria Italijos nacionalistų partijos steigėjas Gaetano Saya. Prieš kelerius metus jis buvo teistas už rasinės diskriminacijos kurstymą ir fašizmo ideologijos skleidimą. G. Sayos politinės idėjos paprastos ir aiškios. „Ištremti iš šalies visus imigrantus. Jie kelia pavojų mūsų rasės grynumui“, – prieš trejus metus dėstė save kandidatu į Italijos parlamentą kėlęs politikas.

Kokią rasę turi galvoje G.Saya? Jis pats save laiko Romos imperijos patricijų, Europą prieš porą tūkstantmečių nukariavusių legionierių palikuonimi. Milane irgi įsteigtas „Guardia Nazionale“ filialas. Jo nariai pasivadinę „žydrosiomis beretėmis“. Šie savigynos būriai nelaukė jokių įstatymų, jiems užteko Milano savivaldybės palaiminimo.

„Žydrieji“ prisisiuvo emblemą – mistišką juodą saulę, kuri primena tam tikrus Trečiojo reicho simbolius. Nuo 2008-ųjų vidurio „žydrosios beretės“ už patruliavimą strategiškai pavojingose miesto vietose, pavyzdžiui, metro stotyse, gavo iš savivaldybės 517 tūkst. eurų (beveik 1,8 mln. litų) kompensaciją. Tiesa, kai išaiškėjo slapti „žydrųjų“ ryšiai su G. Sayos „juodaisiais“, Milano merė Letizia Moratti nutarė savanorių būrius dėl visa ko išvaikyti. Kad nepakenktų Milano – Europos mados sostinės įvaizdžiui.

„Ronde!“ Šis žodis gražiai skamba ne tik neofašistams. Jis vilioja ir kairiuosius italų radikalus – komunistus. Jų netrūksta Vidurio Italijoje – Toskanos, EmilijosRomanijos regionuose. „Mes irgi pasinaudosime suteiktomis galimybėmis ir steigsime savuosius – raudonuosius savigynos būrius“, – aiškina Italijos komunistų partijos regiono patarėjas Nicola Atalmi. Tiesa, jis siūlo ginti ne piliečius, o šalies konstituciją, kurią esą pažeidinėja, kas netingi. O labiausiai, žinoma, pinigų prisikrovę kapitalistai, kurie „net mokesčių nemoka“.

Bolonijos komunistai siūlo ginti skriaudžiamus benamius ir imigrantus, filmuoti smurtaujančią policiją darbo žmonių demonstracijų metu. Raudonųjų savigynos būrių simbolika, žinoma, neapsieis be kūjo ir pjautuvo. Nors interneto erdvėse jau diskutuojama, ar nevertėtų sugrįžti prie amžino geležinės komunistinės tvarkos simbolio – ūsuoto Stalino portreto.

Atrodytų, savigyna, patruliavimas – vyriška veikla. Nieko panašaus! Romos moterys irgi geidžia savigynos būrių. Jų sąlyginis pavadinimas jau aiškus – „ronde rosa“ („rožiniai patruliai“). Iniciatyvą iškėlė MSI – dešiniųjų Italijos socialinio judėjimo lyderių žmonos. Jos teigia, kad ideologija čia nė nekvepia. „Rožiniai patruliai“ žada gaudyti prostitučių klientus, sekso maniakus, ekshibicionistus ir pedofilus, kurių priviso sostinės parkuose.

Įsitikinusi, kad italus ne juokais apsėdo patruliavimo manija, vyriausybė ėmėsi skubos tvarka svarstyti savigynos būrių steigimo reglamentą. Vidaus reikalų ministras Roberto Maroni pats kažkada kūrė žaliuosius Padanijos savigynos būrius, tad puikiai žino, kas veržiasi į patrulius. Ministro nurodymu savanoriams draudžiama nešiotis bet kokį ginklą – tiek šaltąjį, tiek šaunamąjį. Visuomeniniams patruliams leidžiama turėti tik radijo siųstuvą, kuriuo galima susisiekti su artimiausia policijos nuovada. Tam tikrais atvejais savanoriams bus leidžiama turėti ir balionėlį su paralyžiuojančiomis dujomis.

Teoriškai savanoriu gali tapti bet kuris su teisėsauga problemų neturėjęs pilietis. Jis turi pristatyti psichiatro pažymą, kad yra sveikas, ir pasirinkti savigynos būrį. Pavyzdžiui, Trevize į savigynos būrius priimami tik grynakraujai italai. Milane visus savanorius savivaldybė žada siųsti į specialius kursus. Ten jie bus mokomi savigynos pradmenų, psichologijos žinių, suteikti pirmąją pagalbą. O Romos meras paskelbė, kad savanoriai negalės patruliuoti tamsiuoju paros laiku.

Vidaus reikalų ministras uždraudė savanoriams vilkėti kariškas uniformas. Kodėl? Tikriausiai nereikia net klausti. Patruliuojantys gatvėje savanoriai turės dėvėti šviesą atspindinčias liemenes. Jų spalva – nereglamentuojama. Tačiau su jomis savanoriai bent jau nekeltų nereikalingų prisiminimų ar aistrų. Tiesa, „Guardia Nazionale“ steigėjui G.Sayai į šį draudimą nusispjauti. Visiems jo savigynos būrių vyrukams jau pasiūtos uniformos.

Praėjusią savaitę jie pirmą kartą išėjo patruliuoti po Romos centrą, išdidžiai sveikindami praeivius ištiesta į priekį ranka. Tai Romos imperijos legionierių pagarbos mostas, kurį praėjusio amžiaus pradžioje perėmė Italijos fašistai, vėliau – Vokietijos nacistai. „Kas mes esame? Mes esame superfašistai, fašistų fašistai, o Alessandra Mussolini (Italijos fašistų diktatoriaus B.Mussolini anūkė, dešiniųjų judėjimo atstovė), lyginant su mumis, – nuosaiki veikėja“, – viename interviu aiškino „Guardia Nazionale“ steigėjas G.Saya.

„Mane juokas ima iš tų klouniškų uniformų. Tikrieji fašistai esame mes, o ne jie“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Gianluca Iannone – radikalaus dešiniųjų judėjimo „Ezros Poundo namai“ vadovas. Plika galva, vešli juoda barzda, iki pečių tatuiruotos rankos. Šis ultradešiniųjų lyderis specializuojasi užimdamas pastatus. „Tai kur kas rimtesnis reikalas nei marširavimas gatvėmis su uniforma. Mes surandame tuščią negyvenamą pastatą – Romoje jų daugybė – ir skelbiame jo užėmimą. Sutvarkome ir pakviečiame apsigyventi šeimas, neišgalinčias susimokėti už nuomą“, – aiškino Italijos neofašistų lyderis.

Pašnekovo nuomone, „Guardia Nazionale“ steigėjai yra visai ne fašistai, o nacionalistai. „Jeigu atsigręšime į praeitį, pamatysime, kad Italijoje fašizmas sukūrė daugybę dalykų, kuriuos šiandien sėkmingai perėmė demokratinėmis save vadinančios valstybės. Turiu galvoje socialinį gyventojų rėmimą, pensijas, pašalpas. O trintis gatvėmis ir vaidinti Romos legionierius – vaikų užsiėmimas“, – sakė G.Iannone. Bet ar tai gali nuraminti tuos, kurie baiminasi, jog savigynos būriai, – valdžios įteisintas būdas dar labiau įsitvirtinti radikalų grupuotėms?

Italijos savanorių būrys „Guardia Nazionale“ pasisiuvo dailias kariškas uniformas, kuriomis ketina patruliuoti Romos ir Milano gatvėmis. Organizacijos lyderis G.Saya (nuotr. viduryje) su bendražygiais šias uniformas jau viešai pademonstravo. Nereikia nė itin įdėmaus žvilgsnio – jos net iš tolo panašios į Antrojo pasaulinio karo laikų nacistinės Vokietijos SS būrių uniformą. Juodos kelnės, pilkšvai rusvi marškiniai, juodas kaklaraištis, juodas raištis ant dešinės rankos. Tiesa, daugiausia sąsajų su SS karininko uniforma sukelia uniforminė kepurė, kurios pozavimo metu „Guardia Nazionale“ nariai kažkodėl neparodė. Ji gerokai užriesta į viršų, virš snapelio puikuojasi erelis.

„Tai – ne nacių, o Romos imperijos simbolis“, – aiškina uniformos kūrėjai. Iš tiesų nacių svastikos niekur nematyti, užtat yra raidės SPQR. Tai lotyniškoji senovės Romos valstybės formulė: Senatus Populus Que Romanus – Senatas ir Romos tauta. Anot „Guardia Nazionale“ vadovybės, šiuo metu yra apie 2000 Romos ir Milano gyventojų, pasiruošusių užsivilkti pilkąsias uniformas. Tačiau Italijos saugumo tarnybos smarkiai abejoja savanorių būrių masiškumu ir tvirtina, kad „Guardia Nazionale“ – tai viso labo kelios dešimtys radikaliai nusiteikusių entuziastų: į atsargą išėjusių policininkų, karabinierių.

Įstatymo, kuriuo Italijoje įteisinti savanoriški savigynos būriai, iniciatoriai tvirtina, kad brandžios demokratinės visuomenės piliečiai gali nemažai prisidėti stiprinant viešąją tvarką ir saugumą. Šio įstatymo priešininkai skelbia, kad savanorių būriai, atstovaujantys skirtingų ideologijų judėjimams, tik dar labiau supriešins visuomenę. Todėl jie reikalauja prieštaringą įstatymą atšaukti.

Ar savanorių būrių veikla gali būti prognozuojama? Šis klausimas – tai vienas svariausių savigynos judėjimo priešininkų argumentų. Teigiama, kad sukarintų būrių pasirodymas miestų gatvėse, net jei savanoriai neturės ginklų, ne tik neužtikrins ramybės ir viešosios tvarkos, o atvirkščiai – taps nestabilumo veiksniu.

Dar vienas priešininkų argumentas – išskirtinis savanorių patrulių ideologizavimas. Kas bus, kai susidurs du visiškai priešingos politinės pakraipos būriai? Bus karas, o ne taika. Beje, šią vasarą kažkas panašaus jau įvyko Toskanos regiono Masos mieste. Čia susidūrė ir susipliekė „raudonasis“ savigynos būrys, atstovaujantis komunistams, ir „juodasis“, atstovaujantis fašistams. Savanorius vos išskyrė karabinierių pajėgos.

LR korespondentas Romoje ir Vatikane