Po ilgo gana taikaus gyvenimo valstybėje vėl sprogimai... Spalio 12 dieną ryte 9 valandos 20 minučių Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje įsikūrusioje socialdemokratų partijos būstinėje nugriaudėjo sprogimas. Nežinau kas ten atsitiko, nesu policininkas. Nesu ir įtakingas žurnalistas, kuriam neva slaptą informaciją nutekina specialiosios tarnybos. Naudojuosi viešais, daugiausia internetiniais, informacijos kanalais. Ir matau labai tendencingą žinių pateikimą.
Nors pradžioje buvo pateikta, kad sprogo socialdemokratų būstinėje, kas, beje, ir įvyko, bet paskui, tarsi burtų lazdele mostelėjus, internetinė žiniasklaida ėmė keisti pranešimų pavadinimus. Kai kur visgi ir toliau minima socialdemokratų būstinė, bet kažkodėl akcentuojama, kad “sprogimas nugriaudėjo prie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos”.
Nelogiška ir baltais siūlais viskas siūta. Dvigubas žmogžudys, naudojęs šaunamuosius ginklus, staiga ėmėsi sprogdinimų – ir dar sudėtingų: bandė imituot dujų nuotėkį. Tik apsiskaičiavo – į pastatą nėra atvesta dujų.
Tai kas gi įvyko toje Barboros Radvilaitės gatvėje? Gal padės kai kurie sutapimai. Praitą savaitę ši opozicinė partija premjerui pagrasino apkalta, jei šis, siekdamas sumažinti socialines išmokas, pamins konstituciją. Savaitgalį premjero partijos idėjinis tata paragino vyriausybę imtis „viešųjų ryšių” – dėl visų bėdų kaltinti tuos pačius socdemus. Premjeras, anot žiniasklaidos antraščių, „kritikos ugnį nukreipė į oponentus” (tokia pusiau karinė terminologija būtų gal ir nekalta, jei po dienos nebūtume sulaukę tikros ugnies).
Pastarosiomis dienomis į finišo tiesiąją įsuko premjero stumiamas nacionalinis susitarimas, kuriuo valdantieji bando pridengti vykdomus grubius įstatymų pažeidimus. Labai jau fašistinis dalykėlis tas susitarimas – vietoj duonos darbininkams siūloma „susitelkti”. Simboliška, bet numatoma susitarimo pasirašymo data – spalio 28 d. – buvo įgarsinta ausyse spengiant sprogimui.
Nepraėjus nė parai po sprogimo, kurį vidaus reikalų ministras pavadino „buitiniu incidentu”, į tos pačios opozicinės partijos būstinę buvo mestas butelis su degiu skysčiu. Tuoj atsibus vidaus reikalų ministras ir papasakos, kokios buities šis incidentas. A. Kubiliaus ministeriai vakar tarėsi dėl biudžeto – tokia jau jų buitis. Tokie ir buitiniai konfliktai su bombikėmis ir padegimais. Fašizmu man jau nebedvokia – fašizmo šūdas verčiasi per kraštus.
Loogiškas klausimas – o kas toliau? Tiesą sakant, nežinau. Žinau kitką: nėra kitų vaistų nuo rudojo maro, kaip imti ir duoti jiems į kailį. Žinau, kad fašiai bus sumušti. Galbūt lietuviškieji bus sumušti gatvėje, kaip atsitiko prancūzams ir britams. Galbūt jie bus sumušti kare, kaip atsitiko vokiečiams, italams ir gausiems jų pakalikams. O galbūt jie nusens ir senatvėje bus negarbingai išvyti – kaip atsitiko ispanams ir portugalams. Bet esu tikras, kad taip bus, ir visai besvarbu, kad fašius tikriausiai gins guminėmis ar tikromis kulkomis ir vandens patrankomis – jie vis vien bus sumušti, nes tai gyvenimo ar mirties klausimas. Kova prasidėjo. Laikas nelaukia. Nesileiskim kvailinami kalbomis apie „buitinius incidentus”.
