Istorija atmena Mussolinį kaip vieną iš „Blogio ašies“ įkūrėjų, Italijos diktatorių, valdžiusį šalį baimės pagalba ir įtraukusį ją į katastrofišką aljansą su nacistine Vokietija. Tačiau šiandien paviešinti nežinomi dučės biografijos faktai leidžia manyti, kad jis savo karjerą pradėjo dirbdamas slaptuoju Didžiosios Britanijos agentu. Archyviniai dokumentai liudija, kad 1917 metais, politinės karjeros pradžioje, Mussolinis dirbo slaptajai britų tarnybai MI5 už 100 svarų sterlingų per savaitę. Šį faktą patvirtino Samuelio Hoare’o, tuometinio MI5 atstovo Romoje, kuravusio apie 100 britų slaptosios žvalgybos agentų darbą Italijoje, dokumentai.

Britų tarnybos Mussolinio užverbavimą laikė gera investicija. B. Mussolinis, tuo metu 34-metis žurnalistas, buvo pasirengęs savo laikraštyje „Il Popolo d'Italia“ ne tik publikuoti propagandinius straipsnius, raginančius Italiją toliau dalyvauti Pirmąjame pasauliniame kare. Jis galėjo ir suorganizuoti smogikus, kad jie numalšintų antimilitaristinį judėjimą.

Kembridžo istorikas Peteris Martlandas, tyrinėjęs sandėrio su būsimuoju diktatoriumi detales, aiškina: „Labiausiai nepatikima Britanijos sąjungininkė tuo metu, kai Rusija po revoliucijos pasitraukė iš karo, buvo Italija. Nuo 1917 metų rudens mažiausiai metus laiko britai mokėjo Mussoliniui po100 svarų per savaitę, kad šis organizuotų karą palaikančią kampaniją.“ 100 svarų tais laikais atitinka 6000 svarų šių dienų verte.

Apie šiuos pinigus savo 1954 metais išleistuose atsiminimuose užsimena ir pats S. Hoare'as, vėliau tapęs lordu Templewoodu, tačiau tikslias detales P. Martlandas atskleidė tik dabar. Mussolinis rašė Samueliui Hoare’ui, kad gali pasiųsti Italijos kariuomenės veteranus, kad šie sumuštų protestus prieš karą Milane rengiančius žmones.

„Britalija labiausiai bijojo, kad prieš karą nukreipti streikai sustabdys Italijos fabrikų darbą. Taip, tai buvo dideli pinigai žmogui, kuris tuo metu dirbo tik žurnalistu, tačiau jie buvo smulkmena lyginant su 4 milijonais svarų sterlingų, kuriuos Britanija kasdien išleisdavo karo reikmėms“, – sako P. Martlandas. Istorikas priduria, kad jam nepavyko išsiaiškinti, kaip britų pinigus panaudodavo B. Mussolinis, tačiau spėja, kad garsus mergišius juos išleisdavo moterims.

Po Pirmojo pasaulinio karo Mussolinis iškilo į valdžią suklastojęs rinkimų rezultatus bei pasitelkęs Italijos juodamarškinių smurtą. 1920 metų viduryje B. Mussolinis šalyje įvedė fašistinę diktatūrą..

Kolonijinės Mussolinio ambicijos Afrikoje 1935 metais vėl suvedė jį su senu užsakovu. Samuelis Hoare’as, tuo metu jau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras, pasirašė vadinamąjį Hoare‘o-Lavalio paktą, suteikiantį Mussoliniui teisę kontroliuoti Etiopiją.

„Nėra jokių priežasčių teigti, kad abu šie politiniai veikėjai buvo draugai, nors Hore‘as ir labai mylėjo Italiją“, – teigia P. Martlandas, kurio tyrimai yra įtraukti į istorinę Christopherio Andrew knygą apie MI5 veiklą „Karalystės gynyba“ („Defence of the Realm“).

Hoare‘o-Lavalio paktas buvo sutiktas priešiškai, todėl Hoare‘as buvo priverstas atsistatydinti. Tuo tarpu Mussolinis, pasinaudojęs savo įtaka kolonijose, sudarė sąjungą su Hitleriu ir pradėjo karą prieš buvusius „partnerius“.