Prieš kelis metus buvo kilęs nedidelis triukšmelis, kai BBC prisipažino išleidusi milijonus vakaro žinių užsklandai. Šis 10 sekundžių trunkanti išlaidavimo vizualizacija buvo akivaizdžiai skirta išreikšti svarbumo, būtinumo ir autoriteto jausmui, tam, kad žiūrovai namuose atkreiptų dėmesį ir būtinai žiūrėtų žinias. Spręndžiant iš šių itin didelių išlaidų, TV bosai rūpinasi, kad į jų naujienas būtų žiūrima rimtai. Tas pats pastebima ir naujienų anonsuose, kurie su visomis savo fanfaromis ir blizgesiu primena profesionaliai surežisuotus verslo seminarus ir politines konferencijas. Tačiau kitaip nei šie renginiai, TV naujienos nėra skirtos auditorijos įtikinėjimui, hipnotizavimui ar stulbinimui, tad kam leisti milijonus jų prezentacijai?

Na, pirmoji priežastis ta, kad įtikinamos iliuzijos kūrimas kainuoja pinigus. Naujienos demonstruoja vieną įspūdingiausių magijos triukų nuo Naujų karaliaus rūbų laikų. Tai iliuzija apie rimtą suaugusių pasaulį – ekonomika, politika, akcijų biržos indeksai ir infliacija – čia pilna „ekspertų” ir „autoritetų”. Mes, atskiri individai, natūraliai jaučiamės esą bejėgiai paveikti šį pasaulį, nes jį matome tik per TV. Dailus iliuzijų pasaulis – tobuli kostiumai, spindinčios studijos, įtaigūs kalbėtojai, brangios vizualizacijos – visa tai sąlygoja efektą, kai ir taip suvargę žiūrovai dar sumenkinami iki infantilių, savęs visiškai nevertinančių bailiukų.

Šis naujienų pasaulis lipdomas ant „kolektyvinės išminties” pagrindo, t.y. ant suaugusių žmonių prielaidų ir klišių, kuriomis negalima abejoti, nes tokios abejonės taptų kvailumo ar vaikiškumo požymiu. Pranešėjai akivaizdžiai nori atrodyti autoritetais, todėl linkę remtis saugiomis išvadomis, o ne rizikuoti atrodyti naiviais tyrinėdami nežinomas sritis.

Nelaimei, būtent šis naivumo ir vaikiškumo trūkumas paverčia debatus tokiais nuobodžiais. Toks vaikiškumas yra vertingas, nes gali sugėdinti „ekspertus” ir atskleisti už suaugusių pasaulio spindesio glūdinčią banalybę. Pavyzdžiui, vaikas gali paklausti „Kodėl tėtis visada iš darbo grįžta toks liūdnas ir pavargęs?”. Nei vienam ekonomikos gudruoliui dar nė karto nepavyko patenkinamai atsakyti į šį klausimą. Remdamasis tokiais „vaikiškais” klausimais, sudariau savo „naivių” klausimų ir „kvailų” atsakymų sąrašą. Norėčiau, kad jis būtų pristatomas rimtoje žinių laidoje.

Kvailas atsakymas: Taip. Mokymasis parengia tuos, kurių reikia visuomenei – ekonomiškai įbaugintų klonų, pasiruošusių tuojau pat imtis vergiško ir prastai apmokamo darbo.

Kvailas atsakymas: Nelikus nusikaltimų, nereikėtų policijos, teisininkų, teismų ir kalėjimų, o tai reikštų masinę bedarbystę ir dabartinės visuomenės žlugimą. Griežtas požiūris į nusikaltimus yra gerai, jei tik jis nemažina nusikaltimų skaičiaus.

Kvailas atsakymas: Milžiniška automobilių reklamos apimtis televizijoje neturi jokios prasmės. Argi gali būti tokia didelė JK naujų automobilių rinka, kad pateisintų tokią reklamos apimtį? Juk ne kiekvienas gali įpirkti naują automobilį. Dauguma sunkiai apmoka net sąskaitas už elektrą. Tokia pat mįslinga atrodo „Amoy” makaronų reklama.

Kvailas atsakymas: Daugelis žmonių tvirtina, kad egzistuojanti sistema yra ne laisvoji rinka, o monopolinis kapitalizmas, besiremiantis reketu už saugumą (žemės savininkai) ir lupikavimu (bankininkystė). Tai prasidėjo dar bronzos amžiuje, kada ietimis ginkluoti plėšikai išsireikalavo duoklės iš taikių gyventojų. Tie senovės plėšikai buvo pirmieji žemės „savininkai” (ir pirmieji lordai, baronai ir karaliai). Paversti vergais ir išnaudojami žmonės buvo tikrieji gerbūvio kūrėjai. Jie augino maistą, galvijus, gamino įrankius ir statė pastatus.

Kvailas atsakymas: Galima pasitikėti rinka, kai mums reikia vandens, maisto, transporto, elektros, ryšių ir išvežti šiukšles, bet negalima ja pasitikėti, kai reikia TV programų. Kaip tik tam mums ir reikalinga BBC.

Kvailas atsakymas: Panašu, kad BBC apsimetinėja esanti konkurencinėje aplinkoje, galbūt norėdama paslėpti faktą, kad ji išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais ir yra didžiausias paramos gavėjas šalyje.

Naivus klausimas: BBC oficialiai dirba 2000 žurnalistų. Ką jie visi veikia?

Kvailas atsakymas: Statistiškai žmonėms dažniau rūpi apsilankymas pas savo dantistą nei nusikaltimai.

Naivus klausimas: Jei TV atspindi tikrą gyvenimą, kodėl laidų apie dantistus yra 1000 kartų mažiau nei apie nusikaltimus?

Kvailas atsakymas: Būtent! Ir kodėl TV pramoginėse laidose niekada nedalyvauja žemės savininkai ar bankininkai?

 

               

Naivus klausimas: Panašu, kad niekam nerūpi kaimyno name įsijungusi signalizacija. Ar garsesnė, aštresnė sirena padėtų atkurti mūsų pilietinės pareigos jausmą?

Kvailas atsakymas: Tyrimų duomenimis būtų daugiau smurtinių incidentų dėl triukšmo sukelto streso.

Kvailas atsakymas: Jei gamintojai negali apsaugoti maisto nuo riešutų pėdsakų, tai kokie dar teršalai ten patenka? Norint atstatyti visuomenės pasitikėjimą maisto gamintojų nuoširdumu, įspėjantys užrašai turėtų būti praplėsti iki „Gali pasitaikyti riešutų, žiurkių išmatų, žiurkių šlapimo, žiurkių kūno dalių, negyvų vabzdžių, gyvų vabzdžių, žmogaus išskyrų, odos, plaukų, pirštų ir kojų nagų, įvairių žinomos ir nežinomos kilmės miegančių ir aktyvių bakterijų pėdsakų”.

Naivus klausimas: Ar turime mokyti vaikus konkurencjos (save iškelti virš kitų), ar atidumo kitiems (pirma pagalvoti apie kitus)?

Kvailas atsakymas: Ir to, ir to. O tada turime išmokyti suprasti nuoseklaus elgesio svarbą.

Naivus klausimas: Ar pinigų kalėjai yra tikrieji visuomenės didvyriai?

Kvailas atsakymas: Nereikėtų painioti pinigų kalimo su gerbūvio kūrimu. Tikrasis gerbūvis yra tai, kas palaiko ir gerina žmogaus gyvenimą, tuo tarpu pinigai tėra skaičiai duomenų bazėse. Daugelis gerbūvio kūrėjų (išradėjai, menininkai, motinos ir pan.) yra skurdžiai, o daugelis pinigų kalėjų yra bevertės utėlės.

Kvailas atsakymas: Bankai gauna didelius pelnus iš anoniminių pavedimų mokesčių. Kreditinių kortelių kompanijos gauna didelius pelnus už pavėluotus padengimus. Taigi jie pisa smegenis ir mus beatodairiškai apiplėšinėja. O šiaip jie draugiški.

Naivus klausimas: Ar tai sukčiavimas, kai sportininkas naudoja rezultatus gerinančias priemones?

Kvailas atsakymas: Tik tuomet, jei priemonės nuryjamos. Pasiekimų gerinimas naudojant chirurginius implantus (raumenų, organų persodinimas ir pan.) ar aprangą nelaikomas sukčiavimu.

Naivus klausimas: Kodėl pusryčių javainiai papuošiami tokiais užrašais kaip „puikiai subalansuoti”, „tiesiog tinkamiausi”, „su privalumais”?

Kvailas atsakymas: Nes prekybos konsultantai nustatė, kad 51% javainių vartotojų sukietėja viduriai vos išgirdus apie dietą, sveikatą ir sveikatingumą. Stebėk, kaip keisis pavadinimai – „Bran” kukurūzai taps „puikiais ir nepakeičiamais”, o traškučiai „pagerins gliukozę kraujyje”.

Naivus klausimas: Kodėl klestinčios ekonomikos šalyse tiek daug elgetų gatvėse?

Kvailas atsakymas: Tai daugiau apsimoka ir mažiau žemina nei darbas prekybos telefonu kompanijoje.

Kvailas atsakymas: Ne, jei tu esi patenkintas žinodamas, kad pusė gyventojų vergauja už minimalią algą, savo kūrybiškumą nuleisdami ekonomikos unitaze. Tada ir politikas gali skelbtis, koks jis yra protingas. Ar cituoti Henry Hazlittą: „Hitleris suteikė darbą visiems. Visą darbo dieną dirbama kalėjimuose ir nusikaltėlių gaujose. Prievarta visada panaikina bedarbystę.”

Kvailas atsakymas: „Naujasis sandėris“ (Amerikos prezidento F. Roosevelto 1933-1936 m. ekonominė programa – vert. past.) kainavo 5 milijardus svarų ir sukūrė 50 000 darbo vietų, kurių šiaip jau nebūtų atsiradę. Tai reiškia, kad kiekviena sukurta darbo vieta mokesčių mokėtojams kainavo 100 000 svarų.

Naivus klausimas: Jei taupančios darbo laiką technologijos vis gerėja ir pinga, kodėl korporacijų darbuotojai dirba viršvalandžius?

Naivus klausimas: Ar tiesa, kad nuo sunkaus darbo dar niekas nemirė?

Kvailas atsakymas: Pagal vyriausybės pranešimus, dirbant ilgiau nei 48 valandas per savaitę širdies ligų atsiradimo tikimybė padidėja dvigubai.

Naivus klausimas: Kodėl sėkmingi verslininkai nori mažiau reguliavimo ir švelnesnės vyriausybės?

Kvailas atsakymas: Ironiška, bet stambus verslas priklauso nuo sudėtingų teisinių apribojimų ir galingo valstybės aparato (kad šis parengtų įstatymus, reikalingus verslo ir teisininkų klestėjimui). Iš tikro verslininkai nenori mažiau reguliavimo ir švelnesnės vyriausybės. Jie tik nori, kad valstybė mažiau kištusi į jų pačių veiklą. Jiems visai patinka, kai visi kiti (mažiau pasiturintys) yra valdomi ir kontroliuojami. Daugumai verslininkų patinka JAV sistema, kur vyriausybė yra tokia stipri, kad gali užpildyti kalėjimus milijonais santykinai nekaltų žmonių, kurie tada gali tapti pigia ir sumania korporacijų darbo jėga.

Kvailas atsakymas: Kai vyriausybės kalba apie savo veiklą ekonomikos valdyme, bedarbystė yra maža. Bet kai jos kalba apie papildomus apribojimus ir reguliavimus, bedarbystė yra didelė.

Naivus klausimas: Kodėl išlaidos socialinio aprūpinimo sistemai tokios didelės?

Kvailas atsakymas: Kasmetinis JK socialinių reikalų biudžetas siekia 99 milijardus svarų. Maždaug pusė jo atitenka pensijoms. Pensijoms skirta dalis auga, nes gyventojai senėja. Tik 5 milijardai išleidžiami bedarbių pašalpoms. Vien per praeitus metus šis skaičius sumažėjo 1 milijardu. Palyginimui, naujai kuriamas britų ir JAV naikintuvas jau suvalgė 250 milijardų.

Kvailas atsakymas: Valstybės išlaidos pensijoms milžiniškos, tačiau tarp senų žmonių plačiai paplitęs skurdas. Nemažai pagyvenusių žmonių jaučiasi gerai, tad duokime jiems darbo. Jokių nuolaidų tingėjimui. Jei jie gali naudotis telefonu ar vedžioti šunį, jie gali dirbti pardavimų telefonu kompanijoje ar surinkinėti prekybos centro vežimėlius.

Kvailas atsakymas: Pasak psichologų, tik seksualiai engiami žmonės nori stiprių lyderių.