Mane visada kankindavo štai koks klausimas. Pasižiūri į dolerį – „Mes pasikliaujame Dievu” („In God we trust”), paklausai Obamos kalbų – „Palaimink, Viešpatie, Ameriką”(„God bless America”), prisimeni, kad religinę simboliką mėgo naudoti visokie kukluksklanininkai (jie suteikdavo sau visokius krikščioniškus titulus, neatskiriama jų apeigų dalis buvo degantis kryžius), o ant vokiečių karių diržų buvo parašyta „Dievas su mumis” („Got mit uns”). Tada pagalvoji, kad Dievas netgi populiaresnis už Michaelą Jacksoną, o dėl jo vardo pešamasi labiau nei dėl Adomo Mickevičio kilmės pešasi lietuviai, lenkai ir baltarusiai. Man pasidarė įdomu, ką apie tai pasakytų pats Dievas. Kadangi dėl nesuprantamų priežasčių interviu paimti neišėjo, tai nutariau pažiūrėti „Dievo žodyje” – knygoje, kurią pranašams per visokius angelus sudiktavo pats visko kūrėjas.
Taigi klausimai turbūt kyla vos pradėjus skaityti Bibliją – Pradžios knygoje 1:26-27 juodu ant balto parašyta, jog Dievas sukūrė žmogų (pirmiausia – vyrą! Ievą juk sukūrė tik tam, kad Adomas nebūtų vienišas) pagal savo atvaizdą. Iš karto kyla klausimas, ar Dievas buvo baltaodis, ar juodaodis – juk turėjo pirmasis žmogus, kurtas pagal atvaizdą, kažkokios spalvos būti.
Biblijoje labai greitai atsiranda rasinis sukirstymas į žydus, arabus ir asirus – nors jie visi, remiantis kilmės medžiu, kilo iš Adomo ir Ievos, tačiau jau pradedami vadinti kitais vardais. Biblijoje 220 kartų įvairiais linksniais pavartojama frazė „mano tauta”. 30 kartų minint frazę „mano tauta” konkrečiai įvardijamas Izraelis, pvz. 2 Samuelio 3:18 „Dabar tai įvykdykite, nes VIEŠPATS yra Dovydui pažadėjęs: Per savo tarną Dovydą aš išgelbėsiu savo tautą Izraelį iš filistinų rankų ir visų priešų.“ Negana to, Išėjimo knygoje 33:2 Dievas ne tik kalba, bet ir imasi veiksmų: „Siųsiu pirma tavęs angelą ir išvarysiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.” Nereikia priminti ir toje pačioje knygoje aprašomos istorijos apie tai, kaip Viešpats siuntė egiptiečiams 10 Dievo rykščių už tai, kad šie pavergė jo izraelitų tautą. Apskritai, egiptiečius, kanaaniečius ir visas kitas nežydų tautas Dievas maišo su purvais, o šios kenčia, nes Dievas nori geresnių sąlygų žydams. (Nors teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad yra vienas vienintelis atvejis, kai Dievas savo tauta pavadina kitą – egiptiečių tautą (Izaijo knyga, 19:25): „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis.“ Tai vienintėlis toks atvejis visoje Biblijoje.)
Kodėl iš viso reikia skirstyti žmonės į kažkokias tautas ar rases, Biblijoje nepaaiškinama. Nenuostabu, kad europiečiai ilgus amžius manė, jog juodaodžių vergija – sąžiningas dalykas, juk remiantis Pradžios knygos 9 skyriumi, afrikiečiai yra Nojaus sūnaus Chamo palikuonys, iš kurių vienas – Kanaanas, su kuriuo siejama biblijinė kanaaniečių tauta „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus žemiausias vergas savo broliams.“ .Pažodžiui „Kanaanas” yra ne tik sūnaus vardas, bet ir vietovė netoli Egipto. Tokias pat išvadas darė ir tikintieji kukluksklano nariai – jie turėjo šventą priežastį kovoti su afroamerikiečiais.
Žinoma, susipažinusiems su Biblija turbūt nenuostabu, kad atėjęs Kristus paneigė Senojo Testamento rasistines dogmas ir pradėjo skelbti kiek kitokį, gana kosmpoltinį mokymą (Naujasis Testamentas apskritai daug kur prieštarauja Senajam), visgi ir ten randame neapykantos kitokiems žmonėms. Mato 18:6 Kristus sako: „O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.”
Grįžtant prie Senojo testamento, ten Dievas gana atvirai įteisina rasinę diskriminaciją ir visiškai atvirai – vergiją. Kunigų knygoje 25:44-46 „Vergą ar vergę gali laikyti tik jei pirksi vergus iš kaimyninių tautų. Galite nusipirkti jų ir iš ateivių, gyvenančių su jumis, bei jų palikuonių, gimusių ir užaugusių jūsų krašte. Tokie vergai bus jūsų nuosavybė. Galite juos palikti savo vaikams kaip paveldimą nuosavybę, padarydami juos amžinais vergais. Su jais galite elgtis kaip su vergais. Bet su savo tautiečiais izraelitais nė vienas nesielgs šiurkščiai.” T.y. žydai negali būti vergais jokiomis sąlygomis, o kitataučiai gali vergauti, juos netgi galima paversti amžinais vergais. Beje, daugelyje naujesnių Senojo Testamento vertimų vengiama žodžio „vergas”, jis dažnai keičiamas žodžiu „tarnas”, „patarnautojas”, tarsi tai būtų daug moraliau ir teisingiau.
Biblijoje įteisinamas ir seksizmas. 1 Kor 11: „Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas”; 1 Tim 2: „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko tyliai. Juk pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva.” Jei to dar maža, yra Kunigų knygoje toks 18 skyrius pavadinimu „Lyties šventumas”, kuriame Dievas Mozei kalba: „Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi: tai yra pasibjaurėjimas. Neturėsi lytinių santykių su jokiu gyvuliu ir savęs nesuterši su gyvuliu; nei jokia moteris leisis gyvuliui turėti su ja lytinius santykius: tai yra begėdiškas iškrypimas.” Taigi Dievas atvirai pasisako prieš homoseksualius santykius ir pagrasina: „Kas padaro vieną iš šių pasibjaurėtinų dalykų, bus pašalintas iš savo tautos.” Pasisekė jam, kad už lango ne XXI amžius buvo, nes turbūt už tokius homofobiškus ir rasistinius pasisakymus būtų teisiamas.
Paradoksalu, tačiau perskaičius Bibliją darosi aišku, kad krikščionimi būti nenaudinga, jei nesi vyras ir nepriklausai žydų tautai. Bet pabendravus su tikrais krikščionimis, klausimų nebelieka – dauguma jų visiškai nėra skaitę Biblijos arba susipažinę tik su ištraukomis, o skaičiusieji dirba dvasininkais ir vadovauja paradui. Nacionalizmas, vergovė, seksizmas, homofobija, rasizmas... Tikras jaunojo nacio rinkinukas. Tačiau kiekvienas katalikas jus patikins, jog tai meilės religija. Nenuostabu, kad dešinieji nacionalistai ir įvairūs rasistai krypsta į religiją, tuo tarpu kairiejį krypsta į ateizmą ar laisvamanybę. „Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“ (Mt 25:46).
2009 11 11
