Kokias kančias turi patirti audinė, auginama dėl kailio, jei ši pasiryžta suėsti savo jauniklius, nenorėdama, jog jie kęstų tokias pat kančias kaip ir ji? Kaip išties dresuojami cirko gyvūnai? Kodėl šiuolaikinio meno parodos objektu tampa kankinamas, žudomas gyvūnas? Koks yra dabartinis žmonių elgesys su jais? Visą tiesą apie tamsiąją drabužių, pramogų, kosmetikos, farmacijos ir maisto pramonę Laisvojo universiteto (LUNI) paskaitoje išdėstė anarchiste, vegane, judėjimo už gyvūnų teises aktyviste, iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises!“ nare prisistačiusi Ugnė Marija Andrijauskaitė. Ji pristatė pirmąją temą iš keturių paskaitų ciklo, skirto gyvūnų teisėms „Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“.

Paskaitos lektorė žmonių elgesį su gyvūnais suskirstė į 4 pagrindines sritis pagal jų panaudojimą žmonių poreikiams: drabužių (kailis, oda, vilna), pramogų sfera (cirkai, zoologijos sodai, medžioklė, gyvūnai namuose, menas), kita pramonė (bandymai kosmetikos, vaistų pramonėje), maistas.

Kailių pramonė reikalauja ir dar negimusių ėriukų kailio

Drabužių pramonė šiandien neįsivaizduojama be kailių bei odos dirbinių. Tačiau kokia to kaina? Lietuvoje kailių fermose daugiausiai auginamos audinės. Jų gyvenimo sąlygos siaubingos: prastas maistas, prastos laikymo sąlygos. Gyvenant tokiuose narvuose gyvūnams neišsivysto raumenys, dėl ko jie negali pastovėti ant kojų ar tuo labiau – vaikščioti. Dažnai tokiomis sąlygomis gyvenančiam gyvūnui pasireiškia neadekvatus elgesys: dažnai motinos, bandydamos apsaugoti nuo kančių savo jauniklius juos suėda.

Gyvūnų žudymas kailinių pramonėje vyksta žiauriais būdais. Vienas iš populiarių būdų – žudymas elektros srove, kai vienas elektrodas kišamas į gyvūno burną, o kitas – į analinę angą. Taip nesugadinamas jo kailis. Taip pat naudojamas ir cheminis numarinimas. Pasitaiko atvejų, kai  nudiriamas dar nepribaigtas, sąmoningas gyvūnas.

Dėl kailio žudomi ir negimę jaunikliai. Sklando gandai, kad dar negimusio karakulinio ėriuko kailis yra geresnės kokybės, todėl dažnai paskerdžiamos dar besilaukiančios avys. Tokiam karakuliniam puspalčiui reikia apie 30 kailių.

 

Dėl medžiagos elastingumo oda diriama ir nuo gyvų gyvačių

Odos naudojimas dažnai bandomas pateisinti tuo, kad tai yra antrinis produktas – tai, kas lieka sunaudojus maistui. Tačiau tai nepateisina Azijos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, kačių bei šunų naudojimą kailiui. Taip pat gyvatėms oda yra diriama esant gyvoms, nes manoma, jog tada ji būna elastingesnė.

Vilnos pramonėje avininkystė taip pat nėra tokia kaip kartais idealizuotai bandoma parodyti. Jauni ėriukai, norint išvengti jų agresyvumo brandos amžiuje, yra kastruojami archajiškais būdais be jokių nuskausminamųjų. O siekiant išvengti parazitų veisimosi uodegos srityje – uodegos tiesiog nukertamos taip pat negalvojant apie nuskausminamuosius. Dalis avių miršta dėl kraujo užkrėtimo ar nukraujavimo.

Zoologijos soduose laikomų gyvūnų psichika dažnai pakrinka

Zoologijos sodų veikla dažnai bandoma pateisinti tuo, kad juose saugomi nykstančių rūšių gyvūnai bei norima supažindinti žmones su gamta. Tačiau tiesa yra ta, jog tik labai nedidelė dalis laikomų aptvaruose gyvūnų priklauso nykstančioms rūšims. Žinoma, visiškai kas kita, kai gyvūnai (lūšys Lenkijoje, pandos Kinijoje) veisiami nelaisvėje, siekiant atstatyti jų populiaciją, kurios sumažėjimą ir lėmė žmogaus veikla.

Deja dažniausiai gyvūnai į zoologijos sodą atvežami lankytojų pramogai. Jie būna išplėšti iš  natūralios jų aplinkos ir patalpinami į narvus arba gimsta jau nelaisvėje ir yra pasmerkti čia praleisti visą gyvenimą. Jų net nesistengiama sugrąžinti į laisvę.

Gyvūnai, gyvendami už grotų tampa nervingi, pakrinka jų psichika, dėl ko dažnai pasitaiko įvairių incidentų. Buenos Airėse zoologijos sodo darbuotoją mirtinai sužalojo didžioji skruzdėda savo nagais perrėždama jam pilvą. Kauno zoologijos sode žirafos patinas kojos spyriu į galvą sužalojo studentę, kuri naktį su draugais įšoko į gyvūno aptvarą. Pietų Kinijoje tigras mirtinai sužalojo savo prižiūrėtoją, kuris juo rūpinosi 8 metus.

 

                 {youtube}ECspj0daAlE{/youtube}

Uždaros erdvės delfinams kelia fizinį skausmą

Tikriausiai mažai kas susimąsto, jog delfinai taip pat gyvendami delfinariumuose patiria stresą ir net skausmą. Taip yra dėl to, jog didžioji dalis jūros gyvūnų natūralioje aplinkoje bendrauja skleisdami tam tikras vibracijas.

Uždaroje aplinkoje gyvenančių delfinų skleidžiamos bangos atsimuša į delfinariumo, baseino sienas, taip sukeldamos šiems, be galo jautriems gyvūnams, skausmą. Didžiojoje Britanijoje net buvo nuspręsta atsisakyti gyvūnų įkalinimo delfinariumuose ir jie visi, prieš tai apmokius gyventi natūralioje gamtoje, buvo paleisti į laisvę.

Cirke išnaudojami ir kankinami gyvūnai agresiją išlieja ir ant dresuotojų, ir ant žiūrovų. Cirkas, lektorės manymu, ¬ didžiausiais gyvūnų išnaudotojas. Cirkai vėl gi daugeliui atrodo puiki galimybė supažindinti vaikus su gamta, gyvūnais, tačiau vargu ar važiuojanti dviračiu beždžionė gali parodyti vaikui, kaip ji gyvena natūralioje gamtoje.

Cirkai nuolatos keliauja, todėl dėl mobilumo, kompaktiškumo gyvūnai yra laikomi ir pervežami itin ankštuose narvuose. Niekas, žinoma, neišduoda savo cirko gyvūnų dresūros metodų,  tačiau dažniausiai tai nėra tik paskatinimas maistu ar cukraus gabaliuku. Yra žinoma, jog šokantys drambliai bei meškos išmokomos to priverčiant jas vaikščioti ant įkaitinto pagrindo. Taip gyvūnai kojas ima kilnoti iš skausmo.

Laisvėje gyvenančio liūto valdos siekia nuo 8 iki 156 kvadratinių mylių, tigro – nuo 8 iki 60 kvadratinių mylių. Todėl įkalinimas ankštuose narvuose gyvūnams sukelia skausmą. Jie patiria stiprų stresą, kuris išprovokuoja agresiją, todėl pasitaiko nemažai atvejų, kai cirko gyvūnai sužeidžia žmones.

1995-ais metais Havajuose dramblys mirtinai sužalojo vieną cirko darbuotoją, o kitą – sužeidė. 1990-ais šimpanzė, važiuodama motociklu metė jį ir nubėgusi į žiūrovų tribūną apkandžiojo vaiką. 1994-ais metais dramblys pasirodymo metu buvo mušamas ir po mėnesio, kito pasirodymo metu, sužalojo vaiką. Taip pat Lietuvoje buvo atvejis, kai Kaune „Ąžuolyno meškučių“ cirko meška, pabėgusi iš aptvaro, kuriame meškučiai laikomi nepasirodymų metu, užpuolė sargę ir nuplėšė jai skalpą.

Visiškai beprasmis ir nepateisinamas gyvūnų išnaudojimas kovose (net ir dabar tebevyksta nelegalios šunų, gaidžių peštynės), gyvosiose karuselėse (kai poniai, arkliai priverčiami visą dieną eiti ratu nešdami svorį), gyvūnų kankinimai koridose, rodeo.

Medžiotojai pernelyg „sureguliavo“ gyvūnų populiaciją

Ugnė Marija Andrijauskaitė pastebi, jog žmogus yra vienintelis gyvūnas pasaulyje, kuris žudo dėl malonumo bei pramogos. Medžiotojai medžioklę teisina tuo, jog gamtoje reikia sureguliuoti gyvūnų populiaciją. Tačiau tam nėra jokios būtinybės – gamta viską sutvarko pati: padaugėjus kiškių išauga lapių skaičius, kurios juos išgaudo ir viskas stoja į savo vietas.

Matome, jog medžiotojai vadindami save gamtos draugais nuolatos kišdamiesi į natūralią gamtinę atranką ir bandydami „sureguliuoti populiaciją“ tik prisideda prie gyvūnų nykimo.

Gyvūnų kankinimas gali vadintis menu?

Yra žinoma nemažai atvejų, kai gyvūnai kankinami, žudomi, iš jų tyčiojamasi visam tam „prilipdant“ šiuolaikinio meno etiketę. Menininkas Giljermo Vargasas savo parodoje sukūrė „instaliaciją“, kuri atrodė taip: prie grandinės benamis šuo, kuris galėjo užuosti maistą, tačiau negalėjo jo pasiekti.

Kitas pavyzdys – 1962 metais Vienoje austrų menininkas užsidarė rūsyje su dviem padėjėjais ir nukryžiavo paskerstą ėriuką. 2001 metai, Torontas: studentas pasigavo katiną, pakabino už telefono laido, gyvūną spardė, daužė. Dar jam esant gyvam nulupo odą, o katinui nustipus nukirto jo galvą ir išmėsinėjo.

2006 metai, Vilnius: lietuvių menininkas Evaldas Jansas dalyvavo tarptautiniame performansų festivalyje Šiuolaikiniame meno centre, kur ketino žiūrovų akivaizdoje gyvam ėriukai nupjauti galvą, tačiau sužinojus apie tokią akciją, buvo tam užkirstas kelias. 2008 metai, San Franciskas: menininkai sukuria video „Nepasitikėk manimi“, kuriame rodoma kaip plaktuku per galvą mirtinai uždaužoma avis, kiaulė, arklys ir ožka.

Beprasmiškas dantų pastų, šampūnų testavimas su gyvūnais

Dar vienas žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdys – įvairūs bandymai. Daugiausiai juos atlieka kosmetikos gamintojai bei farmacininkai. Žmogus ir kiti gyvūnai yra per daug skirtingi savo sandara, kad galima būtų tikėtis gauti tikslius tyrimų rezultatus.

Žinomi atvejai, kai įvairūs preparatai, išbandyti su gyvūnais, neturėjo jokios neigiamos įtakos jų sveikatai, tačiau pradėjus juos vartoti žmonėms − turėjo rimtų pasekmių. Dažnai kompanijos testuoja produktus, kurių naudoti su gyvūnais nėra jokios būtinybės. Tarp tokių kompanijų yra „Colgate“, „Palmolive“, „Procter & Gamble“.

 

                 {youtube}pDxEpiybtIE{/youtube}

LUNI bus surengtos ir kitos paskaitos apie gyvūnų teises: „Gyvūnų teisių filosofija“ (lektorius Linas Didvalis); „Mitybos įpročiai aplinkai“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė);
„Veganiškas gyvenimo būdas“ (lektorius Linas Didvalis).

Ugnė Marija Andrijauskaitė. Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?

Linas Didvalis. 6 požiūriai į gyvūnus: nuo Dekarto iki gyvūnų teisių