Šiame mažai kam girdėto žurnalo numeryje greta poros lietuvių aktyvistų sukurptų straipsnių matome visą puokštę pasaulyje gerai žinomų žmogaus teisių gynėjų, anarchistų, filosofų pavardžių. Džiugina, kad pagaliau Lietuvos veikėjai, užuot stengęsi iš naujo išrasti dviratį arba užuot jį nuplagijavę (tik be bėgių ir šiaip gerokai lievesnį nei pirmtakas) ir bandę pristatyti skaitytojams kaip savo išradimą, ryžosi tiesiog išversti daug senų ir naujų nepaviršutiniškų tekstų įvairiomis socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis bei kultūrinėmis temomis.

Šis darbas didžiai sveikintinas jau vien dėl to, kad, nors lietuviai garsėja emigracijos mastais, tačiau tiek tarp Lietuvos darbininkijos, tiek tarp intelektualų dar nėra paplitusi socialinės bei politinės filosofijos tekstų skaitymo kitomis kalbomis praktika. Dažnai tiek kritikuojančiųjų vertikaliosios valstybinės valdžios modelį, tiek jį garbstančiųjų ar peikiančiųjų šio kritikos objekto pasirinkimo galimybę aplinkoje galime išgirsti akmens amžiaus polemika grįstų pseudoakademinių kalbelių, į kurias nėra prasmės gilintis jau vien dėl jų argumentacijos ir rėmimosi pagrindiniais tekstais stygiaus bei nekompetencijos.

Po dvejų metų pertraukos pasirodęs trečiasis „Juodraščio“ numeris vos pasklaidžius puslapius maloniai stebina. Savo pirmtakus jis gerokai lenkia tiek tekstų argumentacijos lygiu, tiek tematikos įvairove. Greta išsamios ekonominės krizės analizės, atliktos 8-ojo dešimtmečio pabaigoje JAV susibūrusio autonominio marksizmo idėjas plėtojančių mokslininkų ir socialinių aktyvistų kolektyvo „Midnight notes“, galime rasti tą pačią problemą gvildenančių vieno garsiausių italų politinio judėjimo „Autonomia“ teoretikų Franco Berardi-Bifo, vizituojančio Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos padalinio Rygoje lektoriaus Jeffrey Sommerso, filosofijos daktarės, dirbančios Liublianos filosofijos institute, Marinos Gržinic straipsnių.

Šis žurnalo numeris skirtas ekonominei krizei aptarti, tačiau vien tuo jis anaiptol neapsiriboja. Leidinyje rasite net penkis straipsnius dirbančiųjų išsilaisvinimo tema, iš kurių išskirtina „Artėjančio sukilimo“ ištrauka, parašyta anoniminio „Comite invisible“ („Nematomojo komiteto“), savo žiūros tašku ji artimesnė Arthuro Rimbaudo „anarchizmui“, „laukiniams jaunuoliams“ Williamo Burroughso knygose ar Hakimo Bey’aus autonominėms zonoms ir autonomistų judėjimui, nei, pavyzdžiui, marksistų-leninistų ideologijai. Taip pat smagiai susiskaitė buvusio lambertisto Evaldo Balčiūno straipsnis „Bėgdavai iš pamokų? Būsi geras streikininkas!“

Veiksminga akiračio plėtimo vitaminų dozė bei alternatyvos užuodimo manevras garantuotas perskaičius žurnalo skyrelius „Švietimas krizėje“, „Kūnas – kovos laukas“ bei „Anapus kultūros“. Šie skyriai labai reikalingi dabartinėje Lietuvos situacijoje, kai jau įprasta, jog viena švietimo reforma lopoma kita ir t. t., o moteris prezidentė netampa ir negali tapti simptomu, kad jau negyvename patriarchalinėje irštvoje, kur iki šiol plačiojoje visuomenėje didžiai propaguojamas diedukų kultas.

„Juodraštis“: Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas. – 2011, Nr. 3.

Nemunas: kultūros ir meno savaitraštis, 2011 m. rugsėjo 9 d.