Šis pokalbis su Kubos anarchistais įvyko 2007 m. kovo mėn. Jame išsakytos mintys šiandien ne tik neprarado aktualumo, greičiau - priešingai. Interviu buvo išspausdintas 2007 m. gegužę „Autonominio veiksmo” laikraštyje „Situacija” (Nr. 19). Interneto tinkle jis publikuojamas pirmą kartą. Mes nesutinkame su kai kuriais pokalbyje išsakytais vertinimais, tačiau nieko keisti neketinome.
                                                                                                                                           „Autonominis veiksmas”

    Paskutinės Fidelio dienos

    Fidelis Castro ir Che Guevara atėjo į Kubos valdžią tolimais 1959-aisiais. Nuo to laiko daug kas pasikeitė - Che Guevara žuvo Bolivijoje 1967 m., o Fidelis dar iki šiol formaliai lieka valdžioje. Castro jau senyvas žmogus ir gyventi jam liko neilgai. Kas atsitiks su socialistine Kuba po jo mirties. Mes nusprendėme užduoti klausimus „Kubos libertarų judėjimo” (Movimiento Libertario Cubano, http://www.mlc.contrapoder.org.ve/) aktyvistams. Atsiprašome už niūrokas šio teksto intonacijas. Taip išėjo. Pokalbis įvyko 2007 m. kovo pabaigoje.

    - Fidelis Castro gyvena paskutiniąsias savo dienas. Kaip manote, kas atsitiks su Kuba po jo mirties?
    - Fidelis dar nemirė, tačiau vargiai vėl pasirodytų politinėje arenoje, revoliucijos lyderio ir šalies vadovo vaidmenį jis jau atliko. Šiandieninis diktatoriaus įpėdinis yra Raulis, tačiau vardu ar po vyresniojo Castro mirties jis įstengs valdyti šalį. Tą liudija Itin daug faktorių.

    - Kaip manote, Fidelis - diktatorius ar ne?
    - Tas, kuris valdžioje išbuvo pusę amžiaus ir grubia jėga malšino bet kokią opoziciją, tas drąsiai gali būti pavadintas tokiu pat diktatoriumi kaip Stalinas.

    - Kokią politiką vykdė atėjęs į valdžią Fidelis kitų kairiųjų organizacijų (anarchistų, trockistų ir kt.) atžvilgiu?
    - Klausimą apie trockistus geriau užduoti tiems, kurie romantiškai tebetiki Levu Davydovičiumi. Kai kurie šios sektos atstovai Kuboje buvo ištremti iš šalies per represijas, prasidėjusias po Che Guevaros mirties. O anarchistai buvo persekiojami nuo pat pradžių, kai keletą mūsų bičiulių pašalino iš profesinių sąjungų ir bendrijų. Vėliau libertarų aktyvistus valstybė „gydė” fiziniu naikinimu, kalėjimais ir tremtimi.

    - Fidelio Castro brolis Raulis Castro nepalieka stipraus politiko įspūdžio. Ar ta tiesa?
    - Jis ne tik nesukelia įspūdžio, bet ir iš tikrųjų yra silpnas politikas. Vyriausiojo Kubos kariuomenės vado ir Fidelio Castro paveldėtojo statusą jis įgijo 1959 m. kaip vienintelis žmogus, kuriuo diktatorius galėjo pasitikėti. Jis visą laiką buvo mokomas vykdyti vyresniojo brolio įsakymus, ir kai pastarasis pasitrauks, Raulis nebeturės tų jėgų, kurias demonstruoja šiandien. Neseniai jis įsteigė kažką panašaus į komitetą, kuris dėl Fidelio negalios realiai valdo valstybę. Po diktatoriaus mirties Raulis liks vienišas toje šalyje, kuri lėtai, bet užtikrintai byra ir reikalauja politinių, ekonominių ir socialinių permainų. Raulis nesugeba pakeisti Fidelio, todėl visai įmanomas žiaurus liaudies sukilimas prieš diktatorių. Taip bent galvoja Vašingtone. Tikimasi blogiausio ir ruošiamasi tokiam įvykių pasikeitimui.

    - Mes Rusijoje labai nedaug žinome apie Kubos anarchistų judėjimą. Kiek metų Kuboje gyvuoja anarchistinis judėjimas? Nuo ko jis prasidėjo?
    - Nesistebime, kad nedaug kas žino apie Kubos libertarų judėjimą. Maskvoje turėtų būti žinomas Frankas Fernandezas, galbūt nedidelėse radikaliose grupėse. Susipažinti su Kubos libertarų judėjimu galite jo knygoje, kuri išleista angliškai*.

    - Be jūsų svetainės dar radome http://libertario.lautre.net/, tačiau ji neveikia**. Ar yra Kuboje dar kokios nors libertarų grupės, neskaitant jūsų?
    - Greičiausiai ne.

    - Kokie jūsų organizacijos santykiai su Kubos komunistų partija (Partido Comunista de Cuba, PCC, http://www.pcc.cu/pccweb/)?
    - Mes nepalaikome jokių ryšių su Kubos komunistų partija.

    - Po Fidelio mirties Kuboje gali paaštrėti politinė situacija. Pas mus taip įvyko SSRS žlugimo laikotarpiu 1989-1993 metais. Kokią politiką vykdysite, jei taip atsitiks?
    - Tokia įvykių vystymosi eiga įmanoma, tačiau kol kas neturime aiškaus plano, ką darysime tokiu atveju. Politiniai pokyčiai koreguos mūsų strategiją, tačiau pirminių veiksmų planą diktuos mūsų galimybės.

    - Kokia politinė Kubos santvarka šiandien? Tarybų respublika? Vienos partijos diktatūra ar dar kas nors?
    - Kubos valdžios institutai nukopijuoti nuo 1960 m. sovietų valstybės. 1975 m. Kubos konstitucijos projektas (galiojantis ir šiandien) - tai 1936 m. Stalino konstitucijos kopija.

    - Šiandieninis politinis Rusijos elitas sugebėjo išsaugoti valdžią po 1989-1993 m. buržuazinės revoliucijos, nes ėmė kontroliuoti naftą ir dujas. Kas padeda Kubos ekonomikai?
    - Kubos ekonomika šiandien gyvuoja nemokamos Chaveso naftos, piniginių perlaidų iš užsienio (daugiausia - deportuotų kubiečių) ir turizmo dėka.

    - Ar Kuboje daug nepatenkintų, kad Kuba - socialistinė šalis?
    - Daugiau kaip 10 proc. kubiečių gyvena užsienyje. Kubos viduje opozicija labai silpna, tačiau tikslių duomenų nėra. Neįmanoma oficialiai nustatyti, kiek žmonių priklauso opozicijai sistemos atžvilgiu, apie jų skaičių galima spręsti tik iš emigracijos prašymų statistikos (norinčių emigruoti šalyje yra apie milijoną). Žmonės trokšta išvykti ne todėl, kad Kuba socialistinė, o dėl to, kad liaudis paprasčiausiai pavargo nuo ilgamečio diktatoriško režimo.

    - Kaip šiandien gyvena vidutinis kubietis? Ar gali laisvai keliauti šalyje ir už jos ribų? Ar galima laisvai kritikuoti Castro? Ar savo šeimai gali nusipirkti automobilį?
    - Vidutinis statistinis kubietis gyvena skurde, turėdamas nedidelę viltį, kad padėtis šiek tiek  pagerės. Kuboje dar neprasidėjo pokyčiai, kurie vyko Rusijoje ir Europoje. Draudžiama išvykti į užsienį, įtarimą kelia net žmogaus kelionė į kitą miestą. Draudžiama kritikuoti Castro, nes jis atstovauja valstybę, tautą ir pan. Bet kokia kritika pavojinga, po griežto įspėjimo besipriešinantis aktyvistas gali būti apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir uždarytas į kalėjimą. Nors egzistuoja juodoji rinka, tačiau automobilį įsigyti praktiškai neįmanoma - per maži atlyginimai. Tokią susisiekimo priemonę gali sau leisti tik valdininkai ir kariškiai.

    - Ačiū už atsakymus!


    * - Fernández, Frank. Cuban anarchism: the history of a movement / Frank Fernández ; introduction by Chaz Bufe. — Tucson, Ariz.: See Sharp Press, 2001. (vert. past.)
    ** - šiomis dienomis neatsidaro ir http://www.mlc.contrapoder.org.ve (vert. past.)

    Vertė Darius Pocevičius
    Versta iš www.avtonom.org
    2008.04.06