Tai buvo du tūkstančiai vienuoliktaisiais metais nuo Kristaus gimimo, visai prieš pasaulio pabaigą. Ilgai šilęs pasaulio klimatas netikėtai atšalo, o politinis oras visose karalystės šventyklose netikėtai įkaito. Žmonės blaškėsi į šalis, nežinodami, už ką jiems aukoti savo balsus, kaip išgelbėti griūvantį elito pasaulį.
Visos partijos, ypač tos, kurios paeiliui vedė šalį į emigraciją, išvadavo žmones nuo darbo, pinigų ir kitų niekingų žemiškų ydų, buvo nepaprastai geros. Rinkdami vieną pačią švenčiausią, jie bijojo įžeisti kitas, kurios atrodė viena už kitą šventesnės. Ką daryti paklydėliams?
O tada nuskambėjo visos karalystės varpai, atsivėrė dangus ir pasigirdo balsas:
– Balsuokite už partokratiją!
Žmonės nustebo ir dairėsi į šalis ieškodami, kur čia tas agitatorius, bet nieko aplink nebuvo matyti. Tada pakėlė akis aukštyn ir pamatė, kad balsas eina iš smilkalų debesies – tai buvo Aukštuomenės balsas:
–Palaiminti tie, kurie balsuoja už partokratiją!
Žmonės suklupo ir klausė toliau, o balsas jiems sakė tokius žodžius:
– Aukokit savo balsus už tuos, kurie dvidešimt metų valdė jūsų vardu ir žadėjo jums demokratiją. Jie ir dabar žada!
– Balsuokit už tuos, kurie atvėrė valstybės vartus ir dovanojo jums emigraciją. Jūsų vaikai nebeturi savo tėvynės ir savo namų – užtat jie turi Europos Sąjungą!
– Balsuokit už tuos, kurie atidėjo pensijas, – jie atidėjo jūsų senatvę!
– Balsuokit už konservuotą jaunystę – tada tikrai nepavysit pensijų!
– Balsuokit už tuos, kurie sumažino išmokas mamoms, – liko daugiau tėvams!
– Balsuokit už tuos, kurie minias pamaitina miltų, kruopų, aliejaus daviniu, – minioms nebereikia dirbti!
– Balsuokit už tuos, kurie suteikė laisvę. Jie tarė: „Tu laisvas!“, ir laisvi atsidūrėte gatvėj.
– Balsuokit už tuos, kurie maudosi prabangoj, – jie saugo jus nuo puikybės!
– Balsuokit už tuos, kurie meluoja ir vagia, – jie ugdo jūsų budrumą!
– Balsuokit už tuos, kurie naikina ligonines, – jums nebereikia sirgti!
– Balsuokit už tuos, kurie pakėlė šildymo kainas, – jie brangina jūsų gyvenimą!
– Balsuokit už tuos, kurie didina mokesčių naštą, – jie grūdina jus ir moko kantrybės.
– Balsuokit už tuos, kurie savo rūmuose žemina jus, – jie moko jus nuolankumo!
– Balsuokit už tuos, kurie atima viltį, – jums nebereikia viltis!
– Palaiminti tie, kurie jau pardavėt savo balsus už dvylika metalinių, – jūsų balsai bus priskirti prie aukštuomenės.
– Palaiminti tie, kurie pragėrėt savo balsus aukštuomenės vakaruškose, – jums nereikės šūkauti.
– Nežiūrėkit į tuos, kurie ką nors daro, klausykite tų, kurie žada. Jie žada daugiau, negu tie kvailiai padaro.
– Nesekite tais, kurie užtaria jus, – šitie ne iš aukštuomenės! Sekite tais, kuriais sekėte dvidešimt metų, – šitie skirti viešpatauti jums ir jūsų vaikams.
– Kas turi, tam bus pridėtas dar milijonas, kas nebeturi lito, iš to bus atimti marškiniai.
– Tokia mano valia.
Tada sudundėjo dangus, padvelkė vėjas nuo Vakarų, o smilkalų debesis išsisklaidė. Suklupę žmonės pakėlė akis, bet nieko nepamatė – nei angelo kokio, nei pranašo, netgi šventiko. Ten buvo tik partijos ruporas. Pigus nutrintas garsiakalbis.
Žmonės pakilo ir nusivalė kelius. Nuo garsiakalbio pasklido giesmė apie medžius, berods, apie ąžuolus.
Petras Dargis
2011 02 24
