Nors Antrasis pasaulinis karas seniai baigėsi ir tolerancija kitokiems nebėra naujiena, kai kurie žmonės iki šiol nekenčia tam tikrų žmonijos grupių – kitokių rase, tautybe, kalba, tikėjimu, seksualine orientacija ir kt. Kaip bebūtų liūdna, tenka pripažinti, kad Lietuvos neaplenkė viena baisiausių antitolerancijos bangų – neonacizmas.

     Neonacių (arba neofašistų, skustagalvių, skinhead’ų) judėjimas atsirado Jungtinėje Karalystėje apie 1960-uosius. Neonaciai ypač nekenčia žydų, indėnų ir juodaodžių, juos niekina savo dainose (neonacių grupių, grojančių primityvų roką arba metalą, yra itin daug; savo stilių jos vadina hate music arba „neapykantos muzika“), tinklapiuose ir – kas baisiausia – naudodami prieš kitokius fizinį smurtą.

     Panagrinėkime, kodėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, neonacizmas itin gajus.
 

     Kas tie neonaciai?

     Tipiškas neonacis atrodo taip: nusiskutęs galvą (taip kartais daro ir merginos), rengiasi juodais arba kareiviškus primenančiais drabužiais, avi kerziniais batais, „puošiasi“ neapykantą kitokiems skatinančiais marškinėliais, dažniausiai prisidengia tautine ir nacistine simbolika, pvz., Lietuvos vėliava ir svastika (ta, kurią naudojo Trečiojo reicho žudikai, ir modifikuota). Neonaciai dažnai yra be aukštojo išsilavinimo, kilę iš darbininkų klasės, fiziškai stiprūs, agresyvūs, piktnaudžiauja alkoholiu, mėgsta futbolą (matyt, dėl to, kad krepšinis jiems pernelyg sudėtingas).

     Neonaciai remiasi JAV sukurta vadinamąja white power (baltosios galios) ideologija, kuri teigia baltosios rasės pranašumą prieš kitas. Rusijoje skustagalviai dažniausiai užpuola kaukaziečius (ne be Vladimiro Putino ideologijos įtakos, kad čečėnai ir kiti kaukaziečiai yra tiesiog „banditai“), Vokietijoje – turkus, JAV – juodaodžius ir imigrantus iš Lotynų Amerikos. Lietuvos neonaciai neišrankūs – jie puola visus. Pirmieji išpuoliai prasidėjo maždaug prieš 15 metų. Iš pradžių jie buvo sąlyginai nedrąsūs – futbolo rungtynėse skustagalviai iškeldavo nacistines vėliavas, šūkaudavo Juden rauss („Žydai – lauk“). Tai užfiksuota ir futbolo, ir krepšinio rungtynėse (pvz., „Žalgiris“ prieš Haifos „Maccabi“; „Lietuvos rytas“ prieš Jeruzalės „Hapoel“).

     1994-1995 m. leistas pogrindinis skustagalvių leidinys „Naujas kelias“, nuo 1996 m. šiauliečio Mindaugo Murzos Lietuvių nacionalsocialinės vienybės sąjunga (dabar – Lietuvos nacionaldemokratų partija, lndp.lt) leido brošiūrą „Nacijos kelias“, kuriame žydai buvo paskelbti nusikaltėliška tauta.

     1995-1997 m. Vilniuje sumuštas japonų diplomatas su žmona (po futbolo rungtynių), taip pat korėjietis, keli kazachai. Sostinės sienos pradėtos „puošti“ svastikomis, nacistiniais šūkiais. Neonacių mitinguose esminiais šūkiais tapo „Lietuva lietuviams“, „Tėvynė, kraujas, žemė“.  
     Daugiausiai skustagalvių – Vilniuje ir Klaipėdoje. Vieni pagrindinių jų ideologų – roko grupės „Diktatūra“ (diktatura.com), „Baltas triukšmas“ (bt.puslapiai.lt), „Alytaus skinų kapela“. Jų šūkiai – „Lietuva priklauso mums“, „Čia mūsų žemė“ – gali uždegti ir patriotiškai nusiteikusius, naivius jaunuolius, nė neįtariančius, kad už trispalvių slepiasi piktų, girtų ir agresyvių skustagalvių veidai.

     Incidentas su Berneen ir „Lietuvos šeimininkai“

     Iš Pietų Afrikos Respublikos atvykusi ir savanoriškai lietuvių kalbos besimokanti dainininkė Berneen išgarsėjo gana greitai. Deja, pasivaikščioti po jai patinkantį Vilniaus Senamiestį balandžio 9-ąją nepavyko. 23 metų mergina buvo užpulta neonacės (kas klaikiausia – kaip paaiškėjo, ji yra Krašto apsaugos savanorė 22 metų Violeta Iljinich; užpuolikė suimta dviem mėnesiams), kuri, apsupta kelių „bendraminčių“, talžė ją savo diržu, norėjo butelio šuke supjaustyti veidą, vadino „negre“ ir keikė kitokiais žodžiais.  

     Dainininkė po šio išpuolio atsidūrė ligoninėje, patyrė nervinį šoką, buvo sužalota. Ji pareiškė paliksianti Lietuvą, nes čia darosi baisu net išeiti į gatvę.

     Beje, vieta, kurioje neonaciai užpuolė Berneen (prie šv. Onos bažnyčios) – viena populiariausių Vilniaus skinų susirinkimo teritorijų.

     Nors oficialiai teigiama, kad mūsų šalyje nacionalistinės grupuotės akylai stebimos teisėsaugos, nes antisemitinė, rasinę nesantaiką skatinanti veikla Lietuvos Respublikoje draudžiama, tačiau realybė kitokia – valdžia iki šiol nieko nedirbo. Tiesa, buvo uždarytas keliakalbis čečėnų tinklapis kavkazcenter.com, nors nė vienas čečėnas Lietuvoje nieko nėra sumušęs – akivaizdu, jog tai buvo politinio keliaklupsčiavimo prieš Rusijos politiką pavyzdys.

     Nereikia ilgai naršyti po internetą, kad rastumei bent kelis Lietuvos neonacių tinklapius. Be jau minėtų, laisvai ir nevaržomai veikia ir bene agresyviausias neonacinių tinklapis nflietuva.org. Jame aiškinama: „Daugeliui kyla klausimų – kas mes tokie ir ko mes čia renkamės – nusprendėme atsakyti į kai kuriuos klausimus. Mes – bendraminčiai, kuriuos vienija viena – Lietuva. Mes tie, kurie nėra abejingi politinėms – etninėms – seksualinėms permainoms ir nebijome apie tai sakyti garsiai. Mes esame tie, kuriems ne gėda nešioti Trispalvę ir ne gėda Lietuvą laikyti gimtaisiais namais. Ne pasaulį, ne cccp, ne es, o būtent Lietuvą. Daug kas mus laiko tiesiog skustagalviais - toli gražu netiesa. Mes neskirstom žmonių pagal išvaizdą bei išsilavinimą – tarp mūsų yra ir ilgaplaukių, ir barzdylų, amatininkų, bei mokslinius laipsnius turinčių žmonių, pas mus nėra amžiaus bei fizinio pasiruošimo cenzo, nes mes suvokiame, kad mūsų jėga – vienybėje. Mus vienija ne išvaizda ir ne pasiekimai – mus vienija Idėja. Kol būsim gyvi mes – bus gyva Idėja. Kol bus gyva Idėja – būsime gyvi mes, mūsų vaikai, anūkai. Taip, mūsų nemėgsta daug kas – kaip kad nemėgsta žmonių, kurie nebijo rėžt tiesą į akis, kurie neveidmainiauja, kurie sugeba ne tik šnekėt, bet ir veikt. Yra sukurtas stereotipas, kad mes nekenčiam kitataučių. Mūsų pozicija yra tokia – Lietuva yra lietuvių žemė ir ji priklauso tik lietuviams – taip buvo per amžius. O visi kiti – rusai, žydai, lenkai ar kas jie bebūtų – tėra atėjūnai. [...]Mes neesame nusistatę prieš policiją, kaip prieš Instituciją – mes suvokiame, kad tai yra būtina normaliam valstybės egzistavimui. Bet mes nepateisiname individų, kurie vedami instinktų liejasi į teisėsaugos gretas vien tam, kad patenkintų savo valdžios troškimą, sadistinius polinkius ar politines – seksualines pažiūras. Ir, kas labiausiai nepatinka pareigūnams – mes nebijome tai pasakyti. Tiek būtų trumpai apie mūsų ideologiją. [...] Turite grasinimų – liūdnai galime konstatuoti, kad internetiniai ereliai dar nėkart nepasiteisino realybėje... LIETUVA-ŠEIMININKAMS!!! Lietuvos Nacionalinis Frontas“.

     Dar vieni „Lietuvos šeimininkai“ – lithuania.bloodandhonour.net – pasisako „už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą. Jie save vadina „Kraujas ir garbė“. Ir jie tokie ne vieninteliai.

     Ir būtent šie „Lietuvos šeimininkai“ leido sau pažeisti Lietuvos, kurią taip „garbina“, įstatymus. Būtent Baudžiamąjį kodeksą, kurio 170 straipsnyje numatyta, jog už „viešą kurstymą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo“ baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

     Ministre Pirmininke, koks skaičius neonacių užpultų, primuštų ar net užmuštų žmonių bus pakankamas, kad pasiūlytumėte sugriežtinti bausmes naujajam kukluksklanui? Generalinis policijos komisare, ar ir kitąmet Jūsų atstovai lydės įžeidžiančius, rasistinius, antisemitinius šūkius rėkaujančių neonacinių eitynes per Vilniaus centrą? Valstybės saugumo departamento direktoriau, ar ir toliau savo tinklapyje teigsite, kad Jūsų vadovaujama tarnyba „stengiasi šiai veiklai užkirsti kelią“? Politikai, galbūt Jums laikas paskaityti Antrojo pasaulinio karo istoriją?

     Mieli žmonės, ar ir toliau leisime savo tariamiems tautiečiams rėkti: „Mums garbė mirti už Lietuvą“?

     Vietoje P.S.

     Berneen jau išvyko iš Lietuvos. Ir kažin, ar į ją grįš.

     Savanorė jos užpuolikė, Kovo 11-ąją žygiavusi pirmose gretose su neonaciais Vilniaus centre, buvo lydima policijos eskorto. Netrukus ji turėjo išvažiuoti tarnauti į prestižinę tarnybą Afganistane. Dabar ji – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

     O štai balandžio 17-ąją, nepaisant gražių politikų pažadų pažaboti rasizmą Lietuvoje, po Vilniuje vykusių krepšinio rungtynių tarp sostinės „Sakalų“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų neonaciai užpuolė du tamsiaodžius legionierius: metė jiems po kojomis petardas, bandė muštis, keikti, vadinti „nigeriais“.