Pilieti, ar balsavai? Jeigu nebalsavai, tai neturi teisės kritikuoti valdžios. Kodėl nėjai išsirinkti geresnės valdžios, jei ta nepatinka? Kodėl nusišalinai nuo šalies valdymo? Kodėl savo sprendimą palikai kitiems?
Stop! Kokį sprendimą? Ką aš galėjau nuspręsti? Kaip mes, rinkėjai, galėjom pasukti šalį kitur, jeigu nėra kitokių krypčių? Kaip mes galėjom pasirinkti kairesnę partiją ir pakreipti šalį truputėlį į kairę, jeigu nėra kairiųjų partijų? Kaip mes galėjom pasukti šalį į dešinę, jeigu šalis ir taip pasuko į džiunglių kapitalizmą? Kur dar dešiniau? Į fašizmą?..
Tikėjimas ritualais yra toks gajus, kad tikintieji rimtais veidais mėgina įrodyti, jog renkant atsiranda pasirinkimas. Tarsi nuo ritualo savaime rastųsi skirtingos jėgos, kurios visuomenę kviestų į skirtingus kelius. Tačiau rinkimų ritualas nesukuria alternatyvos, kaip ir linguojantys medžiai nesukelia vėjo. Ir visai nesvarbu, ar tu balsuosi kaire, ar dešine, ar dantimis.
Būk gudrus, iš dviejų vienodų išsirink vieną skirtingą, iš musmirių būrio išsirink raudonviršį. Nėjai, nerinkai – dabar valgysi musmires. Jei būčiau ėjęs ir rinkęs, ar būčiau valgęs ne tas pačias musmires?
Partokratija ir jos ideologai šiandien yra taip suįžūlėję, kad tuos, kurie pirmieji pamatė apgaulę ir atsisakė būti kvailiais, drįsta vadinti „nepilietiškais“, „nesąmoningais“, „nebrandžiais“ ar net „abejingais“. Jeigu ne tie „abejingi“, viskas būtų kitaip... Būtų buvę daugiau grybautojų – iš penkių musmirių būtume išsirinkę vieną didelį baravyką. Arba ne – iš penkių musmirių būtume išsirinkę vieną mažiau musmirį...
Partokratijos pamokslininkai lyg susitarę rodo pirštu į rinkėjus – žiūrėkit, kaip jie nemoka rinkti! Tai mes, rinkėjai, o ne jie, valdantieji, atsakingi už viską.
O kodėl nėra pasirinkimo? Kodėl nesikuria partijų, kurios reikštų skirtingų visuomenės sluoksnių skirtingą valią? Kada atsiras bent viena partija, kuri siektų kažko daugiau – ne tik paimti valdžią ir naudotis resursais?
Partokratai atsako labai paprastai:
– O kodėl nesukuriat patys? Jeigu tos nepatinka, sukurkit geresnę. Tokią, kuri turėtų ideologiją!..
Ir tikrai, kodėl grybautojai nesodina grybų? Kodėl krepšinio teisėjai nemėto tritaškių? Kodėl ginekologai patys negimdo vaikų? Kodėl pirkėjai nenusistato geresnių kainų?..
– O kodėl jūs niekaip neišrenkat? – atsakau aš jiems. – Dvidešimt metų renkat ir niekaip negalit išrinkti!
Negali ir negalės. Rinkėjų darbas – rinktis iš to, kas yra. Pasirinkimo nėra – kaip gali būti rinkimas? Kaip višta išperės erelį, jeigu tušti kiaušiniai? Sakot, vis tiek tupėti? Pilietiškai pakudakuoti?..
2011 03 02
