Sėdi vienas toks tipas prie savo tautinio patiekalo – lęšių sriubos su šonine. Lęšiai atvežti iš Olandijos, o mėsa sriubai – iš Argentinos. Pasiėmė skaityti laikraštpalaikį su antrašte „Vokietija vokiečiams!“, bet nepastebi, kad tas spausdinamas Kanalo* salose. Nors greičiausiai jis vis tiek pamanytų, kad tos salos iškilusios kaizerio Vilhelmo kanale.
Desertui suritinęs apelsiną iš Ispanijos, tipas patraukia į IKEA baldais apstatytą virtuvę ir sukrauna Belgijoje pagamintus indus į plautuvę, atkeliavusią iš tos pačios švedų firmos. Galvoje zvimbiant „Vokietija vokiečiams!“ , jis sumeta argentinietiškos mėsos kaulus į vietnamietišką šiukšliadėžę, kurią netrukus ištuštins turkas. Po to keliauja į puošnią prancūziško stiliaus vonią, kurią plytelėmis išklojo lenkų uždarbiautojas ir kurios prūsiška švara rūpinasi namų tvarkytoja iš Rumunijos.
Staiga suomišku mobiliuoju jam paskambina draugas, mat šiandien planuojamos eitynės. Jis nusprendžia būtinai jose dalyvauti ir pradeda atitinkamai nusiteikti. Kiša Čekijos piratų išleistą dešiniųjų ultrų kompaktinę plokštelę, nusipirktą iš vietnamiečio prekeivio, į savo korėjietišką grotuvą ir spaudžia „play“.
„Vokietija vokiečiams!“, – griaudėja dainininkas į malajietišką mikrofoną, kanadietišku kieto plastiko plektru brūžindamas „Made in China“ gitaros stygas. Mūsų mažasis dešiniukas dar kartą sutraliuoja „Vokietija vokiečiams“, rišdamasis baltus itališkos odos kerzų raištelius, suaustus iš airiškų siūlų. Tai, kad batai siūti kažkur Rytuose, jis nutuokia, nes žino kainą.
Jis jau užsitempė juodus džinsus, kuriems medvilnę, užaugusią Gvatemalos laukuose, surinko darbininkai kostarikiečiai, ir lakūno striukę iš meksikietiškos sintetikos. Dar pasiima kaukę iš Pakistano ir kastetą iš amerikietiško plieno – gal po eitynių kils noras prikulti kelis negrus.
Prigriebęs megafoną iš Taivano – juk reikės skanduoti „Užsieniečiai, lauk!“ – bei Anglijoje pasiūtą karinę Reicho vėliavą, jis jau pasirengęs demonstracijai prie japonų fabriko viename iš ES dotuotų naujos statybos kvartalų.
Jie staugia „Vokietija vokiečiams!“ šalyje, kuri kaip reta kita pasaulyje priklauso nuo prekybos su užsieniu. Gerai bent tai, kad jie skiria spalvas. O juk net vaikai žino, kad ruda dažniausia yra tai, kas sena, supuvę, supeliję ir tikrai neskanu. Todėl tinka tik šiukšliadėžei.
_____________
* Kanalo salomis dažnai vadinamos Normandijos salos, esančios šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje
Patrickas Krienke, 2002-aisiais būdamas 16-os metų, parašė štai tokį šviečiamąjį rašinį, premijuotą pirmąja vieta „Spiegel” žurnalo konkurse.
Iš www.spiegel.de vertė Gitana D.
2011 03 24
