Kuomet mes stebime pasaulinius sukilimus prieš valstybę ir kapitalą, Japonijoje toliau rutuliojasi katastrofiški įvykiai. Didžiulės galios žemės drebėjimas ir po to sekęs cunamis nusiaubė šiaurės rytų Honshu dalį, aukų ir pabėgėlių skaičius nuolat auga, o branduolinės nelaimės pasekmės didėja.
Planeta mums parodė ne tik savo besąlygišką nežmogišką jėgą, taip pat paaiškėjo, kokiu didžiuliu mastu mūsų visuomenės ir jų valdžios aparatai pajungti kapitalizmui. Jie jungiasi ir didina savo įtaką planetai ekstremaliai grėsmingu būdu. Gamtos nelaimės šiuo atveju tik parodo, kaip pražūtingai valdžios aparatai veikia gamtą.
Šioje situacijoje mes siekiame išversti iš japonų kalbos į anglų kuo daugiau informacijos, ją cituoti ir analizuoti, o taip pat versti jūsų komentarus, siūlymus ir analizę iš anglų kalbos į japonų ir taip suteikti naujų perspektyvų kovojantiems žmonėms čia ir visur kitur.
Šiuo metu Japonijoje valdžia iš visų jėgų stengiasi parodyti, kad padėtis yra kuo normaliausia. Ji slepia dalį svarbios informacijos apie radiacijos lygį ir katastrofišką reaktorių būklę. Akivaizdžios grėsmės akivaizdoje valdžia nerodo jokių norų keisti savo branduolinės energetikos politiką.
Nuo centrinio Tokijo nutolusiose miesto dalyse valdžia, kartu su TEPCO (Tokijo elektros energijos kompanija), inicijuoja trumpalaikius elektros energijos sutrikimus, tuo būdu žmonėms siųsdama žinutę „Nebus branduolinės energijos – nebus elektros“. Taip pat valdžia deda dideles pastangas siekdama izoliuoti nelaimės paliestas teritorijas ir vis didėjantį pabėgėlių skaičių, didžiulės kariuomenės pajėgos mobilizuojamos iš esmės tik tam, kad kapitalistinė veikla tęstųsi lyg nieko nebūtų atsitikę.
Tuo tarpu žiniasklaida, vykdydama kampaniją „Išsaugokime Japonijos vienybę“, siekia sukurti visuomenės vaizdinį, kuriame nėra besipriešinančių ar protestuojančių balsų,. Kai kurie pseudointelektualai kursto patriotizmą, pajungdami tam net nacionalistinius sentimentus ankstesniam fašistiniam režimui.
Blogėjant padėčiai ir plečiantis užterštumui, Japonijoje gyvenę užsieniečiai palieka šalį, o japonai, kurie gali sau tai leisti, pradėjo migruoti į Vakarus. Agonija, pyktis ir žmonių nepasitenkinimas, ypač tų, kuriems tenka gyventi ir dirbti Tokijuje ar šiauriau jo, atrodo, jau pasiekė neįsivaizduojamą mastą. Tai lyg kiberpankų eros istorija, virstanti distopija.
{youtube}1FpIGy8LqCw{/youtube}
Antiautoritariniai aktyvistai stengiasi vykdyti įvairiausias kampanijas: kviečia visuotiniam streikui, naujam antibranduoliniam judėjimui, protestams prieš vyriausybę ir TEPCO, kuria pabėgėlių stovyklas-komunas Tokijo, Nagojos ir Osakos metropoliuose bei siunčia alternatyvius gelbėtojų būrius į katastrofos ištiktą šiaurę. Tačiau masinė mobilizacija dar tik ateityje.
Susidūrę su nuolatinės katastrofos tikimybe, žmonės laukia ilgalaikės kovos dėl savo gyvenimo atsisakius atominę energetiką palaikančios valdžios. Stebėdami Japonijoje susiklosčiusią padėtį, mes matome būtinybę sukurti globalų tinklą, kuriame jungtųsi ir ištekliai, ir žmonės, gyvenantys Japonijoje (pasmerktam ir izoliuotam archipelage) bei už jos ribų.
Pradžiai mes parengėme vietą, kurioje būtų keičiamasi kritiniais balsais ir ieškoma išeities iš distopinio akligatvio. Reikia sukurti kitą kelią, kuriuo einant būtų galima kita linkme nukreipti šiandieninio pasaulio, kurio blogiausias puses mes čia matome, kryptį.
Iš http://jfissures.wordpress.com vertė Nindzė
2011 04 04
