Labiausiai tai akivaizdu valstybėje, kuri labai ilgą laiką buvo laisvosios rinkos sėkmės įsikūnijimas. 2002 metais 80 proc. amerikiečių manė, kad laisvosios rinkos sistema yra pats geriausias pasirinkimas. Tačiau 2010 metais šis rodiklis JAV nukrito iki 59 proc., o tai yra tik šiek tiek daugiau už 54 proc. vidurkį 25 šalių apklausoje.
Komunistinė Kinija su 68 proc. šiandien formaliai išlieka viena stipriausių kapitalizmo rėmėjų. 2002 metais ta parama siekė 66 proc. Nuo Kinijos neatsilieka ir Brazilija, surinkusi tuos pačius 68 proc. Pačioje kapitalizmo rėmėjų viršūnėje stovi Vokietija su 69 proc.
Prancūzija – viena iš stipriausių pasaulio ekonomikų – išlieka ryškiausiu antikapitalizmo pavyzdžiu. Tik 6 proc. prancūzų tvirtai pasisako už laisvąją rinką, tai dar mažiau nei kuklūs 8 proc. 2002 metais. Tie, kurie sutinka su kapitalizmo pranašumu, sudaro 30 proc. – ryškus kritimas nuo 42 proc. 2002 metais.
Turkija, ilgą laiką būdama laisvosios rinkos sistemos pavyzdžiu, 2002 metais, kaip ir Prancūzija, turėjo tuos pačius 42 proc., bet šiandien ši parama nukrito dar žemiau nei Prancūzijoje – iki 27 proc.
Panašu, kad Europoje kapitalizmo madą palaiko vienintelė Ispanija, kurioje parama nuo 37 proc. 2002 metais išaugo iki 51 proc. 2010-aisiais. Indijoje – dar viename laisvosios rinkos reformų sėkmės pavyzdyje – parama nukrito nuo 73 proc. 2002 metais iki 58 proc. 2010-aisias.
Mažėjantis kapitalizmo populiarumas ryškiausiai matomas mažiau nei 20 000 dolerių per metus uždirbančiose amerikiečių šeimose. Parama laisvosios rinkos sistemai tokių šeimų tarpe vos per vienus metus nukrito nuo 76 proc. iki 46 proc. Apklausą vykdžiusios „GlobeScan“ kompanijos vadovas Dougas Milleris pabrėžė, jog amerikietiškas kapitalas netrukus gali prarasti „socialinį kontraktą“ su vidutinėmis amerikiečių šeimomis.
Iš www.economist.com vertė Valkata
2011 04 14