Keletas mano draugų paskendo žaliose fantazijose ir jau kuris laikas kliedi apie vis labiau reklamuojamą ekologišką rojų. Tame rojuje visi bus laimingi, nes važiuos elektromobiliais, pirks vėjo jėgainių arba saulės baterijų gaminamą elektros energiją, namus šildys iš žemės gelmių siurbiama šiluma, o ekologiškas daržoves keps ant viryklės, kuriose degs biodujos. Namai tame rojuje bus pastatyti iš šiaudų, molio arba senų padangų, todėl viduje klestės meilė ir begalinė harmonija.
Dabar jų automobiliai varomi nafta, todėl gyvenimas yra sumautas, bet vos tik jie persės į elektromobilį, viskas staiga pasikeis. Kol kas jie turi daug ir sunkiai dirbti, kad sumokėtų už buto šildymą, o kai šilumos tinklai šilumą ims gaminti iš šiaudų ir kitų atliekų, dirbti reikės mažiau. O kur dar dyka saulės ir vėjo energija!.. Žodžiu, rojus visai čia pat.
Nesvarbu, kad elektros kilovatvalandė kelis kartus brangesnė už naftos kilovatvalandę, vis tiek bus pigiau. Taip tiki mano draugai. Kas čia tokio, jei ekologiško verslo rykliai tikisi ekologišką elektros kilovatvalandę parduoti už pusantro lito – mano draugams tai vis tiek „dyka” energija.
– Kaip ne dyka? – stebisi jie. – Argi mokėsime saulei ir vėjui?..
Žinoma, ne! Nei saulei, nei vėjui jūs nemokėsite. Mokėsite monopolistams, iš kurių pirksit elektros energiją, šilumą bei biodujas. Ne jūsų reikalas, kokias jie naudos technologijas ir kokius darysis pelnus. Pirkimo-pardavimo santykiai nepasikeis. Jūs neturėsit ir pirksit, jie turės ir parduos.
– Saulė šviečia visiems! – kliedi mano draugai. – Vėjas pučia nemokamai!..
Na, sakau jiems, tai ko nepasiimat šitos dykos energijos? Kodėl nešildot namų ir vandens saulės kolektoriais? Kodėl nestatot ant savo stogų saulės baterijų? Kodėl kūrenate malkas, dujas, mokate už elektrą? Kodėl Lietuvoje tokie nepopuliarūs saulės kolektoriai, nors saulės, atrodo, yra?..
Atsakymas vienas: brangu. Yra paskaičiuota, kad pramoniniai saulės kolektoriai turėtų atsipirkti per 10-14 metų. Jeigu nesuges, žinoma. Matematika išeina visai prasta: šildyti vandenį tokiais prietaisais tik truputėlį pigiau nei elektra. O rizika ir palildomas vargas? Jeigu pirksite vėjo varomą elektros generatorių arba saulės bateriją, šitie dalykėliai jums niekada neatsipirks. Žadate investuoti į šilumos siurblį ir siurbti šilumą iš žemės? Ar ne paprasčiau būtų tas dešimtis tūkstančių paprasčiausiai užkasti į žemę ir eiti prie kito darbo?
– Na, bet tu juk pats saule šildai namą ir vandenį, ant saulės verdi valgyti, siurbi šilumą iš tvenkinio dugno, ieškai būdų gauti dujų iš mėšlo ir malkų! – sako svajotojai. – Prieštarauji pats sau?
Ne, neprieštarauju. Aš iš tiesų pasiimu dyką energiją, bet nemoku nei įrangos gamintojams, nei pardavėjams. Visa nauda lieka man, o ne monopolistams. Dabar į mane kreipiasi nemažai žmonių, kurie prašo patarimų, kaip pasidaryti tą arba aną prietaisą. Jie jau suprato – energija būna dyka, jeigu ją pasiimi dykai, nemokėdamas verslo rykliams. Juk saulės kolektorius - tai toks paprastas santechnikos įrenginys!.. Kam atiduoti pelną žaliesiems magnatams?
Daugiabučių gyventojai ima bankų paskolas, šiltina kiaurus savo namus. Tiki žmonės, kad daro tai dėl savęs. Bet iš tiesų – ne. Jie visa tai daro šilumos tinklams. Keletą metų žmonės tikrai už šilumą mokės gerokai mažiau. O paskui? Kas atsitiks tada, kai visas miestas bus apsišiltinęs sienas, ir šilumos suvartojimas kelis kartus sumažės? Ką tada darys monopolistas?
Jis darys tą patį, ką padarė vandentiekis, kai mes už savo pinigus įsidėjome vandens skaitiklius ir pamėginom taupyti. Bene neprisimenat? Jis paprasčiausiai padidino kainas! Visuose miestuose ir rajonuose motyvas buvo tas pats: žmonės ėmė taupyti, sumažėjo apyvarta, tad kelkime kainą! Nėra abejonės – kainą pakels ir šilumos tinklai. Tada jie pelną gaus dar mažesnėmis sąnaudomis. O mes kaip vergavom, taip ir vergausim.
Liūdna žiūrėti, kada apkvailinti kaimo žmonės džiaugiasi „dykai” jiems vedamais kanalizacijos tinklais. Vargšeliai nė neįtaria, kiek jiems kainuos tasai „dykai”!
Tinklus tikrai tiesia geroji, dosnioji valstybė už savo ir Europos Sąjungos pinigus. Žmonėms visai nesvarbu, kiek jie kainuoja – mokėti taigi nereikia. Nereikia dabar, o paskui? Kas prasidės tada, kai tinklus privatizuos geri premjero ar mero draugai ir pradės skaičiuoti amortizacinius atskaitymus?
Baisiausia – netgi ne tai. Juk visas kaimas, visas rajonas, o gal ir visa Lietuva pamažu bus atsidūrę vienuose tinkluose. Ir kaip tada ištrūksi iš monopolisto nagų? Kaip išsipainiosi iš visuotinio kanalizacijos tinklo?
Beje, tokio tinklo žalia tik spalva, o kvapas... Fi! Jeigu kiekvienas kaimietis nuėjęs darytų pakrūmėj, kaip darė senovėj, gamta nepatirtų jokios žalos – tik naudą. Bet už krūmo – negražu, nesanitariška! Ir šalta... Nieko baisaus, jei sėdim ant unitazų ir viso namo kanalizaciją varom į vieną nusėsdintuvą – derlingas ir niekam nepavojingas dumblas nusėda dugne, o vandens perteklius drenažo vamzdžiais sugirdomas žemei, jis tręšia dirvožemį. Labai norint, iš tokio nusėsdintuvo dar būtų galima surinkti metano dujas.
O pelnas? Pelno žaliesiems magnatams, žinoma, jokio. Visai kas kita, kai viso kaimo, viso miesto kanalizacija suvaroma į vieną duobę. Tai jau labai pavojinga ekologinė bomba. Užtat koks pelnas tinklams!
Panašiai daroma su sąvartynais. Kažkada seniūnijos turėjo po sąvartyną. Buvo labai pigu ir paprasta suvežti šiukšles į vieną specialiai tam skirtą kaimo vietą. Tačiau gerieji merų draugai vežiojo šiukšles ir norėjo vežioti toliau, uždirbt daugiau. Jie reikalavo vieno ekologiško sąvartyno, į kurį būtų galima vežti šiukšles iš viso rajono. Pasakė – ir šventa. Sąnaudos kitos, apyvartos kitos, o jau pelnas! Tą pelną pamatė dar didesni draugai iš Vilniaus ir įsigeidė šiukšles vežioti nebe į rajono centrą, bet į vieną apskrities vietą. Dabar taip ir daroma – kiekvienoje apskrityje kraunama po didžiulę ekologinę bombą mūsų vaikams ir anūkams. Užtat kiek prisidėjo kilometrų, kaip padidėjo šiukšlių mokesčiai!.. O jau pelnas!
Labai nenustebkit išgirdę, jeigu geri premjero ar prezidento dėdės nuspręs visas Lietuvos šiukšles suvežti i vieną kalną kur nors prie Akmenės, o visą Lietuvos kanalizaciją suvaryti kur nors į vieną ežerą prie Baltarusijos sienos. Geriesiems dėdėms būtų dar didesni pelnai, Lukašenkos fanams – kvapas. O mums?..
Mums – darbas, darbas ir dar kartą darbas. Monetarinė sistema yra sukurta tam, kad mes dirbtume ir nenustotume dirbti. Uždirbai – turi išleisti. Kitaip nebedirbsi. Taupyti ir kaupti gali tik turtingieji. Su turtingaisiais truputį kitaip.
Mano žalieji draugai nekantraudami laukia, kada Lietuvos keliuose pasipils laimę nešantys elektromobiliai. Jie labai piktinasi, kad valstybė nekompensuoja dalies alektromobilių kainos ir nepalaiko tokio nuostabaus ekologijos žiedo. Elektromobiliai yra tokie brangūs, kad ir didžiausi turtuoliai nerizikuoja pirkti. Kodėl geroji valdžia negalėtų padėti turtuoliams?
Valdžia turtuoliams, aišku, padės. Bet reikia palaukti. Ji jau atsakė: elektromobilių kainos negalėsime kompensuoti tol, kol neapdėsime ekologiniais mokesčiais senų neekologiškų automobilių. Žodžiu, valdžia turtuoliams trokšta padėti, bet kol kas neturi suplėšikavusi pinigo. Va, apmokestins mus, vargšelius, kurie naujesnės mašinos neįperkam, tada bus iš ko paremti turtuolių fantazijas. Atimti iš vargšo ir atiduoti turtingam – tai juk svarbiausia valstybės funkcija!
Ekologiškas mano bičiulių rojus – tai ta pati valstybė su tais pačiais dėsniais. Tik grotos dažytos žaliai. Kas ją palaiko? Pirmiausia, žinoma, verslas. Ekologišką rojų ant mūsų galvos projektuoja senieji magnatai. Dabar jie parduoda pasauliui žemės gelmes, rytoj mums parduos saulę ir vėją. Žaliuojančiam verslui reikia žaliosios ideologijos, ideologijai reikia kvailių. Netruksime pamatyti, kas remia žaliųjų niekšelių ekologinius sąjūdžius, kas finansuoja staiga pažaliavusias cinikų partijas.
Atrodo, laukti ilgai nereikės. Ekomagnatų lobistai jau laksto po Seimą, ant mūsų galvų ridena dar žalesnius įstatymus. Dabar pažaliuosim!..
2011 04 22
