2011 m. birželį rengiamas jau trečiasis Latvijos forumas. Pirmasis, vykęs 2009 metais, buvo pristatomas labai ambicingai – kaip judėjimo už permainas pradžia. Bet tų permainų kažkodėl nematome. Kodėl? Kas stabdo pilietinio aktyvumo augimą? Jį kelti ragina Latvijos forumo organizatoriai.

 

Į „Čas“ klausimus atsako Latvijos prezidento strateginės analizės komisijos pirmininkas Robertas Kilis.

 

– Kaip šiandien, praėjus porai metų, vertinate Latvijos forumo rezultatus? Ir apskritai, ar jų yra?

– Prisipažinsiu, kad prieš porą metų aš ir mano kolegos tikėjomės, kad krizė ir valdžios susvetimėjimas privers daugumą žmonių organizuotis, kad ims kurtis įvairios organizacijos, savitarpio pagalbos ir paramos asociacijos – standartiški brandžios visuomenės reiškiniai. Tai labai svarbu, juk anot sociologinių apklausų, 70% Latvijos žmonių nepriklauso jokioms organizacijoms.

 

Mes norėjome suteikti postūmį, parodyti, kad valstybė pačiu aukščiausiu lygiu remia organizavimąsi. Kėlėme sau uždavinį skatinti žmones, padėti jiems, nukreipti pozityvią organizavimosi energiją į konkrečių problemų sprendimą. Pas mus visiškai neišvystyta šitokio bendradarbiavimo erdvė.

 

– Ir kokie rezultatai?

– Žmonių pasirengimas bendradarbiauti didelis, bet jiems trūksta kompetencijos ir įgūdžių, o tie įgūdžiai atsiranda ne iš karto, jų reikia mokytis. Pas mus dažnai nutinka šitaip: ėmė ką nors svarstyti, susiginčijo, susipyko, trenkė durimis ir išsiskyrė... Nors ginčas – tai normalus reiškinys, o priešinga nuomonė ne kliūtis bendradarbiavimui. Reikia ieškoti, kas vienija, o ne kas skaldo. Bendradarbiavimo įgūdžių stoka rodo, kad reikia dirbti žemiausiame lygmenyje ir tik vėliau imtis didelių renginių organizavimo. Neoficialus birželio renginio šūkis skamba grubokai: „Pakelk užpakalį!“. Mes norime visiems perteikti paprastą mintį: pakilk ir padaryk bent ką nors!

 

Mes siekiame atrasti tokias viešos veiklos formas, kurios, skirtingai nuo dalyvavimo partijų ir nevyriausybinių organizacijų veikloje, nereikalauja nei per daug rimtų pastangų, nei per daug laiko.

 

– Nesenai parlamento frakcijos „Santarvės centras“ pirmininkas Janis Urbanovičius laikraštyje „Diena“ paskelbė straipsnį, kuriame pasiūlė pasitelkti tokią žmonių organizavimosi formą kaip tarybos. Ir kaip atsako susilaukė priekaištų, kad siekia atkurti tarybų valdžią...

– Jeigu Urbanovičius nebūtų politikas, į žodį „taryba“ turbūt nebūtų atkreipę dėmesio. Bet daliai žmonių žodis „taryba“ gali sukelti tam tikras asociacijas su sovietiniu laikotarpiu.

 

– Bet mes kalbame ne apie terminą, o apie esmę...

– Kalbant apie esmę, tarybos – tai sena gera idėja, pasiūlyta anarchistų. Ir ta idėja man labai simpatiška. Organizavimosi per tarybas forma – standartiška normali pilietinės visuomenės organizavimosi forma, kuri, pabrėžiu, nėra bolševikinė.

 

Tarybų idėją bolševikai tiesiog pavogė iš anarchosindikalistų. Taip, mūsų šiandieniniu suvokimu anarchistų įvaizdis neatrodo patraukliai, mums anarchistas – tai barzdočius su bomba kišenėje... Bet toks įvaizdis susiklostė dėl įvairių priežasčių.

 

O anarchistų idėjos buvo labai pozityvios. Būtent jie iškėlė idėją sutrumpinti darbo savaitę iki 40 darbo valandų, o darbo dieną – iki 8 darbo valandų, jie pirmieji pareikalavo atostogų ir socialinio sveikatos draudimo. Ir, žinoma, iškėlė tarybų idėją. Beje, žinomas amerikiečių mokslininkas Noamas Chomsky ir šiandien teisingos visuomenės gyvavimo pagrindu mato tik tarybas. Taigi tarybos yra visiškai teisėta idėja.

 

Tai, apie ką kalba Janis Urbanovičius, atitinka Latvijos forumo idėjų dvasią. Dabartinė kultūros ministrė Sarmite Klerte savo laiku pabrėžė, kad reikia pradėti organizuotis, pradedant nuo laiptinių ir kaimynų. Ši idėja gyvuoja Latvijos politikoje, tik ji ne aktualizuota.

 

Dabar akivaizdi didelių organizacijų krizė, žmonės nebetiki partijomis, nestoja į nevyriausybines organizacijas, nepasitiki vyriausybe ir seimu. Kas lieka? Organizuotis ten, kur gyveni.

 

– Tačiau latviai yra individualistai. Ar pajėgs jie susivienyti?

– Tai visiškai klaidinga nuomonė! Tokia pat neteisinga, kaip teiginys, kad rusai visą laiką nostalgiškai ieško rusiškos sielos! Taip, latviai visuomet gyveno vienkiemiais ir išmoko pasikliauti savimi. Bet jie domisi, kaip gyvena kiti žmonės. O tai reiškia, kad jie nėra individualistai, juk individualisto nedomina niekas, išskyrus jį patį. Galbūt latviai labiau anarchistai, juk jie buvo labai aktyvūs 1905 m. revoliucijoje! Ne, latviai ne individualistai – tai klaidinga koncepcija...

 

– Kaip vyks birželio Latvijos forumas? Kokie klausimai jame bus svarstomi?

– Mes nenorime rengti didelių renginių. Mūsų tikslas – apsvarstyti įvairias žmonių bendradarbiavimo mikrolygyje formas bei metodus ir suprasti, kaip žmonės gali padėti vienas kitam. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti konkrečiuose miestuose įdiegti kompiuterių programas: prisijungiate prie interneto – ir iš karto atsidaro miesto dūmos puslapis su keletu aktualių klausimų. Jei norite – atsakote, ir tai užtrunka 10–15 sekundžių. Nenorite – uždarote.

 

Galimi ir kitokie variantai. Svarbiausia, kad savivaldybės imtų ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo su gyventojais formų. Kodėl nepateikus patiems gyventojams svarstyti dalį municipalinio biudžeto – tegul iš pradžių tai bus 10–15 % išlaidų. Ir tegul žmonės patys sprendžia, kur tas lėšas nukreipti: naujam vaikų darželiui, gatvių apšvietimui ar šventei surengti. Taip, įstatymai šiandien to nenumato, bet tai pakeltų žmonių aktyvumą, jų susidomėjimą tuo, kas vyksta.

 

Kalbėjosi Ina Oškaja

Iš www.chas-daily.com vertė N.K.

2011 04 28