Sveikinu visus dirbančius ir nedirbančius su Gegužės Pirmąja!!! Stop, palaukite, su kuria Gegužės Pirmąja? Su ta, kurios pabaigoje tave šeria, ar su ta, per kurią tiesiog būtina dar kartą pasirodyti, kad esi vienintelis teisingas ir protingas, tačiau tave visi aplinkiniai kažkodėl neteisingai supranta (ot neišmanėliai)?
O gal vis dėlto su ta, kurią švenčia tie, kam žodis „darbas” nėra tik tuščias garsas? Juk visi žino, kad Lietuvojem kaip ir panašiose laisvarinkinėse šalyse, žodis „darbas” dažniausiai vartojamas kartu su žodžiais „nedarbas”, „darbuotojų išnaudojimas”, „darbo teisės pažeidimai” ir t.t.
Na tiek to, spręskite patys, su kokia diena buvote pasveikinti, o aš tuo tarpu papasakosiu, ką gero pamačiau šių metų gegužės pirmąją važinėdamas dviračiu po Vilnių beveik penkias valandas.
Pirmieji šventimo maratoną pradėjo „didieji” socialdemokratai iš LSDP. Nors eisena buvo pozicionuojama kaip profsąjungų, tačiau apie ją nebūtų ką rašyti, jei ne LSDP „desantas” ir „Trimito” orkestras. Susigrūdę prie pat Seimo rūmų sienos (hm, ar jiems atstumai iki Jos Didenybės Valdžios rūmų negalioja?), socdemai šnekučiavosi, dalinosi vakar vykusių partinių rinkimų įspūdžiais ir ruošėsi startui.
Kol galiausiai buvo surikiuoti ir džiaugsmingai patraukė Gedimino prospektu. Apie džiaugsmo priežastį papasakosiu vėliau.
O dabar leiskite trumpai priminti, kad ne kas kitas, o būtent LSDP buvo stabiliausia valdžios partija, turėjusi visas galimybes sukurti Lietuvoje bent jau pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Apie oficiozinį profsąjungų judėjimą būtų galima rašyti ilgai ir nuobodžiai, tačiau nuo š.m. kovo mėn pasivaikščiojimo, kažkodėl pavadinto protestu, nieko nepasikeitė. Na, nebent tiktai, kad šiandien buvo pasiektas dalyvavimo antirekordas. Šiek tiek daugiau nei 200 dalyvių – tikrai „įspūdingas“ rezultatas. Oficiozinis profsąjungų judėjimas morališkai bankrutuoja. Tą parodė iki šiol gausiai dalyvavusių šakinių profsąjungų ir Lietuvos darbo federacijos (LDF), tik vakar pakeitusios savo vadovą, sprendimas nedalyvauti eisenoje.
Beje ar orkestrantai profsąjungos nariai?
Eisenai pasiekus vidurkelį, ganėtinai ramiai žygiavęs LSDP jaunimas nutarė parodyti iniciatyvą ir sušuko „Valio“ . Viskas būtų lyg ir gerai, tačiau tas vidurkelis buvo kaip tik priešais vyriausybės rūmus. Sakyčiau, daug ką pasakantis nesusipratimas...
Kuo arčiau finišas, tuo greičiau judėjo kolona.
Juk kelio gale laukė atlygis už sunkų triūsą dirbančiųjų naudai. Laukia slėnis, kvepiantis dešrelėmis ir varvantis alaus putomis.
Dešrelių ir alaus karalystė buvo saugiai aptveta nuo likusio pasaulio „Stop“ juosta . Matyt tam, kad dėkingi piliečiai nepultų bučiuoti rankų savo gynėjams.
***
Kiek kitaip atrodė renginys to, kuriam ir pora šimtų jį palaikančių žmonių būtų neregėtas pasiekimas. Kalbu apie A. Paleckio partiją. Atleiskite, tačiau negaliu šios partijos pavadinti jos oficialiuoju vardu, t.y. Socialistiniu liaudies frontu. Iš 3-jų šio pavadinimo žodžių galime drąsiai išbraukti pagrindinį, t.y. „socialistinis“, o kuo ji vertėtų pakeisti, galite nuspręsti patys.
Ši kartą policijos buvo daugiau, publika įvairesnė, o ir nuotaikos niūresnės.
Kol protestuotojai nebuvo sustatyti taip, kad užpildytų kuo daugiau prospekto ploto, pavyko suskaičiuoti dalyvius. Man pažįstamų ir tikrai SLF priskiriamų suskaičiavau 58 „galvas“. Tiesa, dėl erdvaus išrikiavimo demonstracija atrodė skaitlingesnė.
Nuėjus vos porą šimtų metrų, įvyko tai, kas pribloškė net mane, šiek tiek žinantį SLF užkulisius. Iš A. Palecko pavaduotojo K. Bilanso automobilio pasigirdo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) himnas. Juodas automobilis man iš karto priminė katafalką, habenantį Paleckio deklaracijas apie jo neva naujovišką požiūrį į socializmą, be nostalgijos totalitariniam režimui.
Tai, ką nesėkmingai darė provokatoriai, siekiantys sukompromituoti SLF (su jais buvo sėkmingai kovojama), padarė pats Paleckis. Nenoriu daugiau komentuoti šio akibrokšto, žiūrėkite ir spręskite patys. Tik priminsiu, kad kairiąsias idėjas kadaise sugriovė Stalinas. Šiandien tai daro Paleckis ir Co., leisdamas kiekvienam socialiai teisingos ir pilietiškai laisvos valstybės priešui baksnoti pirštu ne tik į Paleckį, bet ir į visus kairiuosius.
{youtube}1gT5r7kieiA{/youtube}
Beje, vieno karto sugroti šį himną nepakako, tad jis skambėjo periodiškai.
Kalbėti apie A. Paleckio politinius reikalavimus šios dienos renginyje sunku, nes tokie dokumentai rašomi skubotai ir tik tam, kad kuo gražiau skambėtų. Puikiai pamenu, kaip tokiais atvėjais buvo daroma ir kaip viskas buvo pamirštama iki kito renginio. Vis dėlto svarbiau ne tai, ką parašai, o tai, ką darai, kaip elgiesi ir kokius prioritetus rodai.
Prasidėjęs lietus sutrumpino baigiąmąjį Paleckio mitingą. Argi būtų prasmės ilgiau klausytis jo kalbų? Viskas juk buvo pasakyta daug anksčiau – per juodojo automobilio garsiakalbį.
Vitalijus Balkus
2011 05 01
