Teisėtvarkos organai itin blogai išmano anarchistų teoriją ir praktiką, jeigu mano, kad anarchistai gali griebtis tokio teroro akto. Prilygindami anarchistus teroristams, jie greičiausiai nori eilinį kartą apjuodinti anarchistus. Galime priminti, kad Putinas po teroro akto „Domodedovo“ aerouoste irgi pareiškė: „Tai toks anarchistinis terorizmas – prieš visus ir viską: prieš valstybę, prieš esamą valdžią, prieš šalį“.
Taigi Rusijos ir Baltarusijos valdžia į vieną gretą stato anarchistų protestą prieš valdžią ir terorą prieš taikius piliečius. Taip jie siekia diskredituoti mūsų judėjimą, sukurti žmonėse atstumiantį anarchoteroristo įvaizdį ir pateisinti represijas prieš anarchistus. Baltarusijos valdžia jau naudojosi teroro aktu kaip priemone paspausti anarchistus kviesdama į apklausas ir pokalbius, kurie vyko ne tik Minske.
Be to, valdžios atstovai, o ir paprasti žmonės, yra suklaidinti įvairių mitų bei stereotipų apie anarchizmą, kurį masinė sąmonė gretina su pogromais, plėšimais ir žudymu. Dažnai ignoruojami visi lygybės, laisvės ir humanizmo siekiai, kurie ir yra anarchistų veiklos pagrindas. Stereotipų nelaisvėje esančius žmones lengviau valdyti ir neleisti plisti, valdžios nuomone, žalingoms idėjoms.
Papildykim, kad tokia KGB versija atstovauja Baltarusijos vyriausybės interesus. Baltarusijos valdžia liaudies kraujo sąskaita bando „apsiplauti“ ir pateisinti politines represijas prieš anarchistus, pradėtas praėjusių metų rugsėjį. Per jas Baltarusijos jėgos struktūros organizavo žmonių grobimą, beprecedentes anarchistų ir jų giminaičių gaudynes, ne kartą pažeidinėjo žmogaus teises.
Anarchistų byla tiriama jau ilgiau nei pusmetį. Tyrimas užtruko, nes KGB planai dėl anarchistų judėjimo nuolat žlunga (šios bylos smulkmenas galima rasti kitose publikacijose). Valstybei būtinas svarus argumentas, kad ji galėtų uždrausti ir sunaikinti anarchistų judėjimą nepriklausomai nuo to, kokiais metodais jis veikia – tiesioginiais veiksmais ar dalyvavimu humanistinėse iniciatyvose.
Baltarusijos valdžiai po prezidento rinkimų Vakarai daro psichologinį spaudimą. Ekonominės sankcijos prieš šalį atskleidė Baltarusijos priklausomybę nuo pasaulio valstybių kreditų ir paskolų. Teroro aktas Minsko metro – geras pretekstas Lukašenkos režimui perimti iniciatyvą ir po militaristine „kovos su terorizmu“ iškaba vienu mostu susidoroti su visais politiniais oponentais šalies viduje.
Taip susiklostė, kad pastaraisiais metais Baltarusijos anarchistai tapo gana stipriu ir įtakingu jaunimo judėjimu, galinčiu paskatinti visuomenę organizuotis. Greta to anarchistai sustiprino konfrontaciją su valstybe, griaudami vyriausybės kuriamas iliuzijas apie „klusnią visuomenę“. Todėl versija, kad dėl sprogimo kalti anarchistai, bandantys atkeršyti už savo draugus, kaip ir kitos versijos, – tai valstybės bandymas teroro įvaizdžiu suskaidyti socialinius judėjimus bei iniciatyvas, sugriauti horizontalius ryšius visuomenės viduje, nepalikti jokių erdvių be valstybės globos.
Tokiais pareiškimais ir jėgos žinybų keliamomis versijomis valdžia siekia, kad visuomenė konformistiškai ir palankiai pritartų jos politikai bei aktyviai remtų režimą. Tai eilinė neadekvati ir aiškiai nežmoniška Baltarusijos vyriausybės mistifikacija. Išgalvodama nebūtus dalykus ir visur ieškodama priešų, valdžia sąmoningai nori musimesti savo kaltę.
Iš http://belarus.avtonom.org vertė E. Balčiūnas
2011 05 02