CHINA_90_YEARS_OF_PCC       Kinijos vyriausybė susirūpinusi dėl darbininkų migrantų sukilimų. Bet pagerinti jų padėtį – per brangu. Tai, kad kibirkštis stepėje gali sukelti gaisrą, žinojo dar Mao. Pietų Kinijos mieste Zengchenge birželio pradžioje kelias dienas siautė darbininkų migrantų sukilimas, liepsnojo policijos automobiliai ir vyriausybės pastatai.

 

Riaušes sukėlė gandai, kad policininkai sumušė ir nužudė nėščią gatvės prekeivę ir jos vyrą. Demonstrantus pavyko išsklaidyti tik atsiuntus 2700 specialaus būrio policininkų. Tas incidentas rodo, kokia sprogstama atmosfera tarp diskriminuojamų Kinijon atvykusių darbininkų, kurie miestuose pakenčiami tik kaip pigi darbo jėga.

 

{youtube}uEmUpOfDUCU{/youtube}

 

Nėščios gatvės prekeivės vyras pasirodė valdžios organizuotoje spaudos konferencijoje ir pranešė, kad jo žmona jaučiasi gerai. Anot oficialiosios versijos, susidūrusi su policininkais, ji tiesiog nugriuvo ant žemės. Bet liudininkai teigia, kad ji buvo žiauriai parblokšta. Visuotinis pasipiktinimas maisto kainų augimu, policijos savivale ir korupcija tapo priežastimi, sukėlusia daug dienų trukusį sukilimą.

 

Zengchengo miestas yra pasaulinio darbo pasidalijimo ir socialinės hierarchijos simbolis. Apie trečdalį visų pasaulyje pagaminamų džinsų gamina daugiau nei 140 tūkstančių darbininkų migrantų, dirbančių 3000 miesto fabrikų. Migrantai su savo šeimomis negali ilgam apsistoti Kinijos miestuose, jiems neprieinamos socialinės paslaugos ir švietimo sistema. Kaip rašė „Financial Times“, policija Zengchengo spaudoje įdėjo raginimus išduoti kurstytojus. Kaip atlyginimas buvo pažadėta 10 tūkstančių juanių (apie 1070 eurų) suma ir teisė migrantams ilgam pasilikti mieste.

 

Riaušės Zengchenge – ne pavienis atvejis. Keliomis dienomis anksčiau sukilimu virto Chaozhou mieste surengta 200 darbininkų migrantų demonstracija. Protestai kilo, kai vienos iš firmų vadovas įsakė sumušti darbininką migrantą ir jo sūnų, nes abu reikalavo sumokėti 3000 juanių (320 eurų) atlyginimo skolą. Vadovas ir du jo pagalbininkai šiuo metu suimti, nes norima išvengti naujų riaušių.

 

Lichuano mieste 2000 demonstrantų šturmavo vyriausybinį pastatą, kai tarnautojas, tyręs korupcijos atvejus, birželio 4 dieną mirė policijos kameroje. Birželio 10 nusivylęs pilietis susprogdino bombą vyriausybiniame pastate Tianjino mieste. Pasak valstybinės žiniasklaidos, jis norėjo atkeršyti visuomenei.

 

{youtube}KKuXTf8abUw{/youtube}

 

Anot vieno iš Tsinghua universiteto sociologų, tik pernai Kinijoje įvyko 180 tūkstančių masinių incidentų. Tai milžiniškas prieaugis lyginant su 74 tūkstančiais įvykių 2004 metais, kai vyriausybė paskutinį kartą skelbė statistiką. „Masiniais incidentais“ laikomos demonstracijos, streikai, kolektyvinės peticijos, vyriausybinių pastatų, gatvių ar viešų vietų blokados ir kitokie „visuomenės saugumo pažeidimai“. Dar metų pradžioje vyriausybė pritarė „saugumo priemonių paketui“ ir tolesniam policijos specialiųjų būrių stiprinimui. Kinijos komunistų partijai (KKP) dabartiniai neramumai ypač nemalonūs, nes liepos 1-ąją buvo švenčiamas jos 90-metis.

 

KKP aišku, kad vien represijomis šalies nenuraminsi. Valstybės tarybos analitinis centras viename iš savo pranešimų nesenai perspėjo, kad nepatenkinti darbininkai migrantai gali tapti pavojingi socialiniam stabilumui, jei miestuose nepagerės elgesys su jais. 90% migrantų nebenori grįžti į kaimą, bet tik 0,8% iki šiol galėjo nusipirkti butą mieste. Absoliuti dauguma jų gyvena kompanijų bendrabučiuose, kur socialinis gyvenimas kontroliuojamas ištisą parą.

 

Visų Kinijos piliečių lygybė atrodo per brangus reikalas. Anot pranešimo, suteikti migrantams galimybę naudotis miestų socialine ir švietimo sistema vyriausybei kainuotų po 80 tūkstančių juanių (8600 eurų) kiekvienam. 150 milijonų oficialiai pripažįstamų darbininkų migrantų reikėtų 1,29 trilijono eurų. Kinijoje itin maži mokesčiai turčiams ir viduriniojo sluoksnio atstovams. Masiško socialinio perskirstymo ir privilegijų sumažinimo laukti neverta.

 

{youtube}0jkE0ER3OUg{/youtube}

 

Atvykėlių iš kaimo diskriminacija įgavo siaubingus mastus. Kinijos internete buvo gyvai diskutuojama dėl studento Yao Jiaxino atvejo. 21-erių metų Yao, kilęs iš atsargos generolo šeimos ir besimokantis Xi’an konservatorijoje, nužudė peiliu jauną migrantę darbininkę ir jos motiną, kad nuslėptų autoavarijos pėdsakus. Yao buvo laikomas daug žadančiu jaunu pianistu, o jo auka jau 15 metų dėl pinigų stygiaus turėjo mesti mokyklą. Vienas iš Yao bendramokslių internete teisino nusikaltimą ir moters bandymą užsirašyti automobilio numerį pavadino „begėdišku“. Kita vertus, dauguma blogerių reikalavo nusikaltėlio mirties.

 

Diskusijoje Yao buvo vertinamas kaip vienas iš daugelio valdininkų ir verslininkų vaikų, kurie mano, kad santykiuose su paprastais piliečiais jie gali viską. Jis laikomas visuomenės „moralinio pakrikimo“ pavyzdžiu. Yao buvo nuteistas mirti ir birželio 7 d. nubaustas mirties bausme. „Frankfurter Allgemeine“ apgailestavo dėl mirties bausmės, nes vyriausybė nusileido viešajai nuomonei ir taip susilpnino teisinės valstybės sistemą.

 

Yao šeima turi išmokėti aukų giminėms  45 tūkstančius juanių (4800 eurų) kompensaciją, o tai Kinijoje yra gana didelė suma už atvykėlės darbininkės gyvybę. Verslininkai po avarijos gamyboje neretai moka tik 10 tūkstančių juanių Žmonės iš kaimo gauna mažesnes kompensacijas nei miestiečiai. Tai pateisinama pigesniu pragyvenimu kaime, nors migrantai gyvena miestuose.

 

{youtube}tug7F1Pd5EU{/youtube}

 

Teismo nuosprendis, turintis nuraminti žmones, buvo paskelbtas ir po neramumų, įvykusių gegužę Vidinėje Mongolijoje. Po to, kai kinas sunkvežimio vairuotojas mirtinai suvažinėjo mongolą, daugelyje vietų kilo protestai. Žmogus žuvo, kai, protestuodamas prieš ganyklos sunaikinimą, mėgino blokuoti kelią į anglies šachtą. Vyriausybė įvedė karinę padėtį, sunkvežimio vairuotojas buvo nuteistas mirti. Tuo pat metu vyriausybė paskelbė, kad per 4 metus į Vidinę Mongoliją bus investuota 300 milijonų eurų, kad būtų išsaugotos ganyklos ir pagerinta vietos gyventojų padėtis.

 

Įsiutinti kinų proletarai griauna „harmoniją“. 2010 m. vasara sukėlė taikių streikų bangą. Šiemet kyla sukilimai, bet revoliucijos horizonte kol kas nematyti: KKP vis dar įsigudrina vaidinti „paprastų žmonių ginėjos“ vaidmenį.

 

Felix Wemheuer

„Jungle World“ Nr.26, 30.06.2011 vertė E.B.

2011 07 06