„...svaiginkitės be paliovos! Vynu, poezija, dorybe, – kiekvienas savaip.“ (Charles Baudelaire)

 

Pirmas žingsnis aksominės komendanto valandos Lietuvoje link buvo žengtas, kai eilinį kartą prie valdžios lovio atėję aistringi blaivininko Valančiaus sekėjai – konservatoriai ir jų sąjungininkai – uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais po 22 val. ir kultūringai gerti juos viešose vietose. Piliečiai nebegalėjo laisvai parduotuvėse nusipirkti net alaus.

 

Aišku, tą įstatymą lengvai galima apeiti perkant alkoholį baruose arba visą naktį dirbančiose vadinamuosiuose nočnykuose. Bet už pirmą variantą reikia mokėti dvigubai ar net trigubai daugiau, o antrasis grasina nemalonia aura, nebent jums reikia pajusti miegamųjų rajonų dekadansą (tai kartais būna ir naudinga).

 

Paskutinis žingsnis aksominės komendanto valandos Lietuvoje link buvo žengtas 2009-aisiais. Tada Lietuvos sostinė Vilnius buvo paskelbta Europos kultūros sostine, ir ta proga buvo pastatyta daug brangių paminklų korupcijai – principingai surūdijusi geležinė žarna tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų arba ta skylėta statybų šiukšlė netoli Seimo – ir prasukta daug pelningų afiorų, tokių kaip Bjork koncertas, kuris buvo finansuotas iš miesto kasos, bet bilietai vis tiek kainavo po 100 Lt.

 

Štai tada Vilniuje, Europos kultūros sostinėje (!), kaip mums buvo paaiškinta, dėl finansinių priežasčių buvo panaikintas naktinis transportas.  Po 23 val. Europos kultūros sostinės piliečiai ir svečiai turėjo eiti namo pėsčiomis arba brangiai mokėti už taksi.

 

Nuo to laiko iki dabar po 22 val. Vilniuje ir visoje Lietuvoje įsiviešpatauja aksominė komendanto valanda. Po 22 val. jūs tarsi staiga atsiduriate svetimame mieste, kur viskas žymiai brangiau negu prieš kelias minutes buvo jūsiškiame. Jūs negalite nakties metu nusipirkti nebrangaus ir kokybiško alkoholio (mūsų europinės civilizacijos pamato). Vietoj to jums siūlo brangų ir nekokybišką.

 

Užsisėdėjote svečiuose ir negrįžote žiūrėti pavyzdingos šeimos etalono seriale „Namelis prerijose“, doruolio mento Volkerio pamokėlių ar „Panoramos“, kurios metu garbūs Lietuvos politikai aiškina, kaip jums gyventi? Tada jūs negalite grįžti namo viešuoju transportu, kaip bet kuriame civilizuotame mieste. Jums lieka važiuoti taksi. Jeigu nevažiuojate taksi, jūs einate pėsčiomis. Tada Vilniaus gatvėse į jus kreivai žiūri policijos patruliai. Nes Vilniuje po 22 val. padorūs piliečiai nevaikšto. Jie jau saldžiai miega, užliūliuoti politikų pasakojimų, ir laukia kitos darbo dienos.

 

Kodėl valdžia taip padarė? Manau, jei apsimetę žurnalistais iš civilizuotos užsienio šalies, kurie nustebtų dėl tokio provincialumo ir atsilikimo, paklaustume šio klausimo, pvz., Kubiliaus, jis mums atsakytų maždaug taip:

 

„Todėl, kad mes esame lietuviai. Dabar mūsų šalis išgyvena sunkmetį. Mes negalime sau leisti gyventi linksmai ir laisvai. Mes turime būti susikaupę, rimti ir dirbti šalies gerovei. Ką doram piliečiui veikti naktį? Doras pilietis turi kaupti jėgas ateinančiai darbo dienai, o ne švaistyti jas beprasmiškai linksmindamasis ir kvailai smagindamasis iki ryto. Žinoma, mes nedraudžiame piliečiui, kuris, tarkime, švenčia savo jubiliejų, arba vienam kitam atvykusiam aktyviam užsieniečiui švęsti. Bet už tai reikia atitinkamai mokėti. Bet, manau, mūsų piliečiai nesipiktina, kad reikia sumokėti, nes, pirma, tai kelia šalies BVP, o antra, Lietuvos piliečio gyvenime būna ne tiek jau daug tų švenčių. Juk, pakartosiu, mes turime būti susikaupę, rimti ir dirbti šalies gerovei. Be to, žinant mūsų sunkią praeitį, nemanau, kad tikras save ir Lietuvą gerbiantis  pilietis, galėtų kiaurą naktį linksmintis kaip koks apsvaigęs svirduliuojantis hipis (net tolimoje jaunystėje jų nemėgau). Ne tam esame mes gimę.“

 

Taigi galime teigti, kad šiuolaikinė valdžia yra neopuritorai, kurie socialinės selekcijos būdu nori išvesti naują, parankų jiems, Lietuvos pilietį. Jis turi būti vyras, heteroseksualus, turėti žmoną, ne mažiau kaip du vaikus, nuo 8 iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio uoliai dirbti. Šeštadienį jis turi nueiti su šeima į kokį tautinį koncertą, o sekmadienį – būtinai į bažnyčią. Ir, aišku, reikia pridurti, kad jis privalo rinkimuose balsuoti už konservatorius. Žinoma, tokiam žmogui naktinis gyvenimas neturi būti įdomus, todėl socialiniai selekcionieriai neopuritonai taip ir bando sunaikinti bet kokį naktinį gyvenimą mieste.

 

Iš netolimos istorijos tai primena paskutiniuosius apokaliptinius Sovietų Sąjungos metus. Tada dar jaunas generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas su patricentrinės valstybės vadovo ūpu nusprendė tobulinti sovietinį žmogų ir kovoti su jo silpnybėmis. Buvo įvestas „sausas įstatymas“  –  iš parduotuvių dingo alkoholiniai gėrimai, Gruzijoje bei Moldovoje iškirsti nuostabūs vynuogynai, bandyta praktikuoti „blaivias vestuves“. „Sauso įstatymo“ pasekmė – alkoholio gėrimo kultūros sumenkimas, kai žmonės vartodavo viską, kas dega: nuo odekolono „Troinoj“ iki stabdžių skysčio, ir profesionalaus kriminalinio sluoksnio atsiradimas. Jo atstovai devintajame dešimtmetyje nelegaliai pardavinėjo alkoholinius gėrimus, o dešimtajame jau reketavo, pardavinėjo narkotikus ir žudė. Taigi kaip XX a. pradžioje Amerikoje, taip ir Sovietų Sąjungoje iš „sauso įstatymo“ neišėjo nieko gero. Beje, reikėtų išsiaiškinti, ar ne tie patys žmonės, kurie dalyvavo įvedant „sausą įstatymą“ Sovietų Sąjungos laikais, bando dabar tobulinti Lietuvos žmogų?

 

Kitas nesenas neopuritonizmo pavyzdys vienos šalies mastu – tai talibai Afganistane, uždraudę visas pasilinksminimo formas, kurios nesusijusios su Koranu. Žinoma, konservatoriams toli iki tų barzdotų vaikinų, bet, manau, širdies gilumoje jie su pagarba žiūri į savo kolegas iš Rytų.

 

Aksominė komendanto valanda – tai rimta grėsmė visiems laisviems žmonėms, kurie nori rafinuotai mėgautis gyvenimu visą parą, o ne porą kartų per metus vulgariai prisigerti iki gyvuliškos būsenos per valdžios sankcionuotas šventes ir žiūrėti dvasingas LRT programas.

 

Pasipriešink valdžiai – tapk disidentu! Dabarties disidentas – tai žmogus, laisvai savo gimtajame mieste besimėgaujantis alumi, vynu, mineraliniu vandeniu ir viskuo, kuo nori ir kada nori! Tai tas, kuris sėdi iki magiškos nakties valandos su draugais arba trankosi po miesto gatves ir gaudo kosmoso vibracijas, o ne eina namo žiūrėti „Panoramos“. Tai tas, kuris neina surūgusiu veidu į darbą, o pažinęs naktį eina namo miegoti iki kito nuostabaus vakaro. Gyvenk smagų, linksmą naktinį gyvenimą! O jei pamatai kokį neopuritoną, kuris nemaloniai duria į tave akimis, pasakyk jam: „Ei tu, seni, fuck yourself around the table“!

 

(bonus track, sukurtas naktį, prieš pat ateinant vienam gražiam rytui)

 

Dirbantys žmonės miega naktimis.

Dirbantys žmonės užmiršta norėti.

Dirbantys žmonės gyvena iš reikalo.

Dirbantys žmonės įpratę mėgti tuos, kurie dirba.

 

Troleibusai – vagonai į darbo stovyklas.

Autobusai – vagonai į darbo stovyklas.

Tų, kas nedirba, transportas neveža -

Transportas naktį miega.

 

Jeigu tu vaikštai naktimis,

Vadinasi, tu – galvažudys.

Padorūs žmonės naktį nevaikšto.

Padorūs žmonės miega.

 

Miegok, ir tu būsi padorus.

Miegok, ir tu netrukdysi kaimynams.

Tylėk,

jei tu pamiršai, ką reiškia norėti.

 

Pasipiktinęs disidentas Pelėda

2011 07 25